R. Kuodis: visi bankai plauna pinigus, tačiau viskas priklauso nuo masto

Visi bankai tam tikra prasme plauna žmonių pinigus, tačiau tik nuo masto ir veikos tyčios priklauso, ar tai tampa rimta problema, įsitikinęs profesorius ekonomistas Raimondas Kuodis.

  Visi bankai tam tikra prasme plauna žmonių pinigus, tačiau tik nuo masto ir veikos tyčios priklauso, ar tai tampa rimta problema, įsitikinęs profesorius ekonomistas Raimondas Kuodis. <br> lrytas.lt montažas
  Visi bankai tam tikra prasme plauna žmonių pinigus, tačiau tik nuo masto ir veikos tyčios priklauso, ar tai tampa rimta problema, įsitikinęs profesorius ekonomistas Raimondas Kuodis. <br> lrytas.lt montažas
  Visi bankai tam tikra prasme plauna žmonių pinigus, tačiau tik nuo masto ir veikos tyčios priklauso, ar tai tampa rimta problema, įsitikinęs profesorius ekonomistas Raimondas Kuodis. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
  Visi bankai tam tikra prasme plauna žmonių pinigus, tačiau tik nuo masto ir veikos tyčios priklauso, ar tai tampa rimta problema, įsitikinęs profesorius ekonomistas Raimondas Kuodis. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
  Visi bankai tam tikra prasme plauna žmonių pinigus, tačiau tik nuo masto ir veikos tyčios priklauso, ar tai tampa rimta problema, įsitikinęs profesoriusekonomistas Raimondas Kuodis. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
  Visi bankai tam tikra prasme plauna žmonių pinigus, tačiau tik nuo masto ir veikos tyčios priklauso, ar tai tampa rimta problema, įsitikinęs profesoriusekonomistas Raimondas Kuodis. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Danske Bankas Vilniuje.<br>AP nuotr.
Danske Bankas Vilniuje.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Ieva Vidūnaitė

Feb 25, 2019, 10:56 AM, atnaujinta Feb 25, 2019, 11:13 AM

Kaip „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ teigė ekonomistas, didžiuosiuose bankuose kasdien įvykstančių operacijų mastai yra milijardiniai, ir sistemos ne visada pajėgios nustatyti galimus pažeidimus. Todėl bankus kaltinti galima tik tada, kai pinigų plovimas vykdomas sąmoningai.

Pasak ekonomisto, Lietuvoje Centrinis bankas rūpinasi, kad nevyktų sisteminiai plovimai, tačiau nėra įmanoma sužiūrėti visų, ypač pačių mažiausių operacijų ir žinoti, ar visos pajamos, kurias kiekvieną dieną žmonės įdeda į banką, yra uždirbtos teisėtai, sumokėjus mokesčius.

Tačiau, jeigu neapskaityti pinigai įsileidžiami sąmoningai, pasak R. Kuodžio, tada tokios veiklos mastai yra reikšmingi.

„(Yra skirtumas, ar tai daroma. – ELTA) sąmoningai, kaip, atrodo, buvo „Danske“ atveju Estijoje, kai buvo savotiškas verslo modelis – žmonės žino, kad plauna pinigus, ir už tai gauna riebius komisinius, – ar tai daugiau atsitiktinis procesas, nes tų operacijų per dieną bankuose yra milijonų milijonai, ir sistemos tiesiog nesugaudo“, – kalbėjo R. Kuodis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Švedijos televizijos kanalo SVT tyrimas parodė, kad milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai – Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais. Tarp šių klientų – pašto bendrovės su juridiniais adresais Didžiojoje Britanijoje ir kompanijos be kontaktinių duomenų, nevykdančios jokios veiklos.

Tuo metu Lietuvos bankas sakė neturįs informacijos, kad „Swedbank“ būtų dalyvavęs pinigų plovimo sandoriuose. Tą patį, pasak Lietuvos banko, patvirtino ir kolegos iš Estijos bei Švedijos priežiūros institucijų.

 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.