Visiški beraščiai – suvokiame, kaip sudurti galą su galu, bet tik tiek

43 balai iš 100 galimų. Tiek ekspertai rašo už lietuvių finansinį raštingumą. „Mažoka“, – taip skaičius įvertino Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius.

Tyrimas parodė, kad suvokiame, kaip sudurti galą su galu, tačiau tai nereiškia, kad taip ir darome.<br> Lrytas.lt fotomontažas
Tyrimas parodė, kad suvokiame, kaip sudurti galą su galu, tačiau tai nereiškia, kad taip ir darome.<br> Lrytas.lt fotomontažas
Suvokiame, kaip sudurti galą su galu, tačiau tai nereiškia, kad taip ir darome.<br>V.Balkūno nuotr.
Suvokiame, kaip sudurti galą su galu, tačiau tai nereiškia, kad taip ir darome.<br>V.Balkūno nuotr.
M.Zalatorius.<br> T.Bauro nuotr.
M.Zalatorius.<br> T.Bauro nuotr.
Jelena Stankevičienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto dekanė.<br>T.Bauro nuotr.
Jelena Stankevičienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto dekanė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Zokas.<br> T.Bauro nuotr.
I.Zokas.<br> T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 6, 2019, 9:20 AM, atnaujinta Mar 6, 2019, 11:00 AM

Pirmą kartą atliktame tyrime, kuris buvo parengtas orientuojantis būtent į Lietuvos auditoriją, paaiškėjo, kad lietuviai, kalbant apie finansus, gaudosi kasdienėse situacijose. Tačiau taupymas ateičiai mums – neatrasta žemė. Anot M.Zalatoriaus, indekso nustatymo tikslas – užsibrėžti brūkšnį, kad suvoktume, kur esame. „Norime matuoti savo progresą, kad žinotume, į kurią pusę judame“, – sakė LBA prezidentas.

Atsižvelgus į užsienio praktiką, indekso skaičiavimui pasirinktos šešios sritys, kurių žinios atspindi mūsų supratimą apie kasdienius finansus bei finansinius reiškinius. Į klausimyną įtraukti klausimai apie taupymą, namų ūkio biudžetą, investavimą, pensijos planavimą, draudimą, paskolas, infliaciją, palūkanas ir t. t.

Būti trejetukininku – nieko gero

Anot M.Zalatoriaus, mūsų finansinės žinios šiandien – vidutiniškos. 70 proc. žmonių apie finansus daugiau ar mažiau išmano. Tačiau labiausiai neramina įžvalga, kad tik 15 proc. žmonių Lietuvoje galima vadinti finansiškai išprususiais, o žmonių, kurie finansus išmano puikiai – Lietuvoje mažiau nei vienas procentas.

„Sakyti, kad esame vidutiniokai – lyg ir nieko blogo, tačiau pažiūrėkime, kiek turime tų, kurie finansus išmano. Būti trejetukininku – nieko gero“, – kalbėjo LBA prezidentas.

Į temos apie namų ūkio biudžetą ir taupymą klausimus vidutiniškai atsakė 57 proc. respondentų. Tuo metu vertinant finansinių bei ekonominių reiškinių supratimą, vidutines žinias demonstravo vos 22 proc. apklaustųjų.

Pensijos planavimo žinios – itin menkos: net 22 proc. respondentų neatsakė nė į vieną su pensijos planavimu susijusį klausimą. 13 proc. respondentų neatsakė nė į vieną klausimą investavimo tema.

Iš tyrimo matyti, kad lietuviai suvokia, kaip taupyti, bet taupymo horizontas – trumpas: nuo algos iki algos. Lyg ir suprantame, kaip sudurti galą su galu, tačiau kaip taupyti ateičiai, kaip planuoti finansus dešimčiai, dvidešimčiai ar trisdešimčiai metų į priekį – neperkąstos temos. Pasakius kitaip, suvokiame, kad nereikia visko išleisti, tačiau tai nereiškia, kad taip elgiamės.

Tikėjosi daugiau

Įdomu tai, kad 15 m. mergaitės geriau finansiškai išprususios nei berniukai, tačiau vyresnėje auditorijoje situacija apsiverčia. Manoma, kad taip gali būti dėl to, jog daugiau vyrų užima vadovaujančias pareigas.

Dar vienas išryškėjęs momentas – dvi Lietuvos: vieni žmonės šiek tiek išprusę, kitų finansinės žinios gerokai prastesnės. Be to, nors ekonominiai reiškiniai mums nėra naujiena, tačiau jų neišmanome: apie 60 proc. juos suvokia vidutiniškai gerai, tačiau apie 40 proc. šia tema teisingai neatsakė nė vieno klausimo.

„Nuliūdino 15-25 m. auditorija. Jų finansinio raštingumo lygis žemiausias. Turėjome lūkesčių, kad ši, jaunesnė amžiaus grupė, užaugusi šiais technologiniais laikais, bus raštingesnė“, – sakė Nacionalinį finansinio raštingumo indeksą tyrimą atlikusios rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

M.Zalatorius įsitikinęs, kad stipriausiai situaciją pakeistų sisteminis požiūris į finansinį išprusimą. „Turi atsirasti didesnė atsakomybė už savo finansus ir savo finansinį raštingumą“, – pridūrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto dekanė Jelena Stankevičienė.

Pokyčiai – po dešimties ar dvidešimties metų

Be faktinių klausimų, tyrimo rengėjai respondentų teiravosi ir to, kaip jie vertina savo finansinę situaciją. Ja šiuo metu dažniau patenkinti 36-45 metų, aukštąjį išsilavinimą įgiję respondentai. Šiai grupei būdingi ir geresni teisingų atsakymų rodikliai. Vyresni kaip 56 metų respondentai dažniau nurodė esą nepatenkinti savo finansų būkle.

Specialistai teigia, kad finansinis raštingumas padėtų mažinti socialinę atskirtį. „Tačiau rezultatų galima tikėtis po dešimties dvidešimties metų. Vertinant finansinį raštingumą siekiamybė būtų 75 balai iš 100, tada būtų galima sakyti, kad visuomenė finansiškai išprususi“, – kalbėjo M.Zalatorius.

Klausimyną ir indekso skaičiavimo metodiką parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros mokslininkai. 

Tyrime dalyvavo tūkstantis 18-75 m. Lietuvos gyventojų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.