Nupjovėte veją kaimynui? Po darbo automobilių servise užšokote pas bičiulį pataisyti mašinos? Kai kalbame apie pagalbą – nieko čia blogo. Tačiau jei gavote papildomo uždarbio (vokiškai tai vadinama Schwarzarbeit) ir padoriai užsidirbote, bet papildomus pinigus nuslėpėte, įstatymo sargai jau turėtų, ką jums pasakyti.
Bet kokie darbo santykiai, kurie susiję su mokesčių slėpimu ir socialinių įmokų nemokėjimu, laikomi nelegaliais.
Su tokiais vokiškų įstatymų laužytojais kovoja 7 tūkst. darbuotojų. Pirminė jų užduotis – patikrinti, kaip laikomasi įstatymų. Pastebėjus pažeidimus, iš prasikaltusiųjų reikalaujama atsakomybės. Beje, reikalų su minėtais įstatymo saugotojais turės ir tie, kurie papildomai užsidirbo, ir tie, kurie darbininkus samdė.
Nelegalus darbas daro žalą legalioms darbo vietoms, didina nedarbą, o į biudžetą nepatenka mokesčiai ir socialinės įmokos. 2018 m. vokiečių ekonomika dėl to neteko daugiau nei 300 mlrd. eurų. Šios srities šešėlinės ekonomikos liūto dalis tenka statybų sektoriui.
Šių metų viduryje iš karto keturiose Vokietijos žemėse 250 specialistų tikrino statybvietes, kad išsiaiškintų, kas jose nelegaliai dirba. Buvo patikrinta 17 objektų. Žala, kurią valstybė patyrė dėl to, kad viename konkrečiame objektų buvo nesumokėtos socialinės įmokos, vertinama milijonu eurų. O tai – tik ledkalnio viršūnė.
Nelegalus darbas itin gajus tokiose srityse, kuriose dirba žemos kvalifikacijos darbuotojai ir kur nebūtina mokėti vokiečių kalbą. Tai – viešasis maitinimas, statybos, valymo paslaugos, rašo dw.com.
Patys vokiečiai dažnai pagelbsti pažįstamiems. Jei kaimynas padėjo nupjauti medį ir gavo už tai nedidelį finansinį atlygį, tai dar ne pažeidimas. Kokia suma laikoma nedidele, griežtai nubrėžtų ribų nėra. Viską lemia faktas, kad viena šalių pajamų negauna nuolat.
Jei įdarbinamas užsienietis, kuris neturi tam reikiamo Vokietijos institucijų išduodamo leidimo, gali užtraukti baudą iki pusės milijono eurų. Tam tikrais atvejais darbdavys gali būti įkalintas.
Iki dešimties metų gresia tiems, kurie daug sykių organizavo ir ne pirmą kartą panaudojo ar tiekė nelegalią darbo jėgą. Tačiau tai – pati griežčiausia bausmė. Juk dažniausiai kalbama apie administracinius teisės pažeidimus, o čia didžiausia bauda – 50 tūkst. eurų. Be to, reikės sumokėti nepadengtas socialines įmokas, net jei jums nelegaliai dirbo valytoja, kuri sykį per savaitę už 20-30 eurų išvalydavo namus.
Tiesa, pričiupti elektriką, kuris kartkartėmis prisiduria po oficialios darbo dienos ar kažkurį butą kuopiančią valytoją, keblu. Visai kas kita, jei kalbame apie organizuotą grupę, įmonę, kuri verčiasi nelegalia darbo jėga. Tokiu atveju įstatymų sergėtojai greičiausiai aptiks jų pėdsakų. Pakaks palyginti darbo apimtis, dirbančiųjų skaičių, socialinių įmokų sumą ir panašiai.
Specialistų dėmesį patraukia dar vienas dalykas: šalių, kurios neįeina į ES, piliečiai, turi turėti leidimą būti šalyje. Dokumentas suteikia teisę imtis vieno ar kito darbo. Kas nutinka, jei Vokietijos pareigūnai pričiumpa be tokių dokumentų? Pažeidėjus gali išsiųsti iš šalies ir netgi kelerius metus po to nebeįsileisti į Šengeno zoną.
