„Mūsų surinktais duomenimis, norint pagarbiai ir atsakingai palaidoti mirusiojo palaikus, išleidžiama 900-950 eurų. Akivaizdu, kad skiriamos laidojimo pašalpos nepakanka visoms reikalingoms paslaugoms apmokėti, todėl asmuo priverstas ieškoti kitų finansavimo šaltinių palaikų laidojimui, kaip, pavyzdžiui, einamojo mėnesio dar neišmokėta pensija arba vieno ar dviejų mėnesio pensijos dydžio išmoka“, – teigė J.Sprainaitienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad atstatytos valstybinės pensijos, valstybinės socialinio draudimo pensijos ir išmokų mokėjimas asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, nedarbo socialinio draudimo pašalpos, tačiau nuo 2010 m. sausio 1 d., mirus bet kokios pensijos gavėjui, jį laidojančiam asmeniui mokama išmoka buvo sumažinta vienu gautos pensijos dydžiu. Tai yra išmokamos ne trys jam priklausiusios valstybinės ar senatvės pensijos, o tik dvi.
Lietuvos ritualinių paslaugų asociacija siūlo didinti pašalpą arba nustatyti, kad mirusiojo socialinio draudimo pensijos dalis būtų skiriama laidojimo reikmėms, jei nepakanka laidojimo pašalpos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai išsiųstame rašte taip pat prašoma atsakyti į prieškrizinį laikotarpį galiojusią tvarką ir laidojančiam asmeniui numatyti laidojimo išlaidų kompensavimą tik pateikus sąskaitas, patvirtinančias turėtas išlaidas, susijusias su mirusio asmens laidojimu. „Šios išlaidos atsispindėtų laidojimo paslaugų teikėjų buhalterinėje apskaitoje, o tai užtikrintų didesnį verslo skaidrumą ir ekonomikos šešėlio mažinimą valstybėje“, – kalbėjo J.Sprainaitienė.
Šiuo metu parama mirties atveju finansuojama iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams (valstybės biudžeto lėšų, skirtų specialioms tikslinėms dotacijoms paramai mirties atveju administruoti, naudojimo ir atsiskaitymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras). Bazinis socialinės išmokos dydis nebuvo keičiamas nuo 2009 m. sausio 1 d.
