Aistros dėl pensijų fondų netyla – lieka vis mažiau laiko

Liko mažiau nei trys mėnesiai, per kuriuos žmonės turi apsispręsti, ką daryti su pensijų fonduose sukauptais pinigais. Stabdyti kaupimą? Pereiti į „Sodrą“? Sujudimo laukiama terminui baigiantis.

Žmonės, mokantys pensijų fondams įmokas, viliasi, kad gaus ir normalią, oriai gyventi leidžiančią pensiją.<br> V.Balkūno nuotr. 
Žmonės, mokantys pensijų fondams įmokas, viliasi, kad gaus ir normalią, oriai gyventi leidžiančią pensiją.<br> V.Balkūno nuotr. 
Gyventojai kol kas lėtokai sprendžia, kaip toliau kaupti būsimai pensijai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gyventojai kol kas lėtokai sprendžia, kaip toliau kaupti būsimai pensijai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Pasak D.Pranausko, finansų produktų pardavėjai yra gerai išmokyti pardavimo meno.  <br> Asmeninio archyvo nuotr. 
 Pasak D.Pranausko, finansų produktų pardavėjai yra gerai išmokyti pardavimo meno.  <br> Asmeninio archyvo nuotr. 
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2019-04-11 18:59, atnaujinta 2019-04-11 19:11

Iki birželio pabaigos visi dirbantys asmenys turi apsispręsti, ar antrosios pakopos pensijų fonduose kaupti pinigus toliau, ar pereiti į „Sodrą“, ar stabdyti kaupimą, bet sukauptas lėšas palikti fonduose, o atlyginimo padidėjimą valdyti patiems.

Didesnes pajamas gaunantieji gundomi kaupti lėšas dar ir trečiosios pakopos fonduose ir pirkti gyvybės draudimo produktus.

Pensijų fondų atstovai tvirtina, kad visiems būtina kaupti papildomai, ir kuo daugiau, tuo geriau. Kai kurie ekonomistai tuo abejoja. Todėl daugelis gyventojų tebėra sutrikę.

„Delsti nėra blogai“, – sakė apie kaupimo produktus gerai išmanantis 52 metų Dainius Pranauskas.

Dabar auditoriumi dirbantis specialistas daugiau nei du dešimtmečius praleido draudimo sektoriuje ir buvo vienas iš tų, kurie 2003-iaisiais, prasidėjus pensijų sistemos reformai, tapo jos šalininku ir skatino kaupti papildomai.

Tačiau sprendimą jis siūlo rinktis atsakingai.

– Nuo sausio iki kovo, palikę antrosios pakopos fondus, į „Sodrą“ perėjo apie 17 tūkst. žmonių. Dar per 62 tūkst. tiesiog sustabdė kaupimą ir paliko lėšas fonduose.

Ar tai reiškia, kad kiti susitaikė su mintimi, jog nieko neverta keisti? – „Lietuvos rytas“ paklausė dabar jau iš šalies į pensijų fondų bei gyvybės draudimo verslą galinčio pažvelgti D.Pranausko.

– Tai paaiškės birželio pabaigoje, likus kelioms dienoms iki termino, skirto apsispręsti, ką toliau daryti.

Yra sumaišties, nes šiuo metu pensijų fondų ir gyvybės draudimo įmonių atstovai atakuoja įmones, vesdami seminarus ir agituodami už kaupimą dar ir trečiosios pakopos produktuose.

Kova už klientus – tai ilgalaikio, stabilaus, valstybės subsidijuojamo verslo interesas.

Kaip prieš 15 metų, taip ir dabar vyksta sutarčių pardavimas. Vien antroji pakopa pensijų fondams neduoda didelės naudos, nes administravimo mokestis sumažintas iki 0,5 proc. Fondams tai didelis iššūkis.

Tačiau stebiu šią keistą reformos eigą ir drįstu teigti, kad garantijos, jog tas mokestis nesikeis, nėra.

Nors ir teigiama, kad kaupimas antrosios pakopos fonduose yra reformos esmė, išties tai tėra fikcija.

Tie pinigai sudarys tik 10–15 proc. pensijos išmokų. Tą patį klientams sakiau ir 2003-iaisiais, kai pats sudarinėjau sutartis.

– Paprastas pavyzdys: moteris, kuri dirba valstybės tarnyboje ir yra šiuo metu sukaupusi per 3 tūkst. eurų, nutraukė kaupimą ir perėjo į „Sodrą“. Kuo ji rizikuoja?

– Nesu šališkas. „Sodros“ pensijų skaičiuoklė yra palanki tiems, kurie ją pasirenka.

Aiškinama, kad jei žmogus pensijų fonde sukaupė mažiau lėšų, nei būtų sukaupęs būdamas vien tik „Sodroje“, ji padengia susidariusį skirtumą, konvertuoja į vadinamuosius pensijos vienetus.

Jei fondas uždirbo iš investicijų, uždirbo ir žmogus, tad jei jis fonde turėjo sukaupęs, tarkim, 3 tūkst. eurų ir dar gavo pelno, „Sodra“ tai laiko draudėjo sėkme ir tą pelną taip pat konvertuoja į pensijų vienetus. Tad dirbantysis nieko nepraranda.

Manau, kad kuo žmogaus pajamos yra mažesnės, kuo jos artimesnės minimaliai algai, tuo labiau apsimoka pensijai kaupti tik „Sodroje“. Norint investuoti visada reikalinga tam tikra pinigų masė.

Jei alga maža, tie keli procentai, tenkantys pensijų fondui, yra tik saviapgaulė.

Tačiau reikia atminti, kad sukaupti ir perkelti į „Sodrą“ pinigai nebus paveldimi.

– Bet valstybė kaip tik skatina kaupti savarankiškai – skiria subsidiją, skaičiuojamą nuo vidutinės algos?

– Manau, kad taip elgtis neteisinga, nes šis skatinimas nėra nukritęs iš dangaus.

Už vienus sumoka kiti, kurie gauna didesnę nei vidutinę algą.

Kaupimo skaičiuoklė pagal 2+2+2 formulę nėra bloga, bet dirbančiam žmogui taip tėra parduodami lūkesčiai. Ir dar jis bauginamas. Mačiau skrajutę, kurioje teigiama: „Negausite 93 tūkst. eurų, jei nekaupsite“. Kaip reaguoja žmogus? Žinoma, kad bijo negauti tų pinigų, bet nepagalvoja, kaip juos pirmiausia pačiam ir reikės sukaupti.

Tie, kurie moka pensijų fondams įmokas, viliasi, kad po po daugybės metų jau gaus normalią pensiją.

Paskaičiavau: jeigu šiandien tektų išeiti į pensiją ir nuo rytojaus tikėtis 450 eurų mėnesinio anuiteto, mokamo iki gyvos galvos (taip vadinamos garantuotos išmokos), fonde turėtų būti sukaupta ne mažiau 100 tūkst. eurų. Štai tokios yra sumos.

Kiekviename žingsnyje šiuo metu yra daug nežinomųjų. Yra skaičiuoklės, bet nėra nei atlygimo augimo garantijų, nei investavimo garantijų, nėra garantijos, kad nekils pensijų fondų mokestis.

Užtat numestas jaukas, kad kaupiantiems antrosios pakopos fonduose per mėnesį pridedama 16 eurų paskata – 1,5 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Bet kiek tai laiko bus daroma, taip pat nežinia.

Nežinia, kaip bus keičiamas ir pensinis amžius.

Lietuva yra viena iš penkių ES valstybių, kuriose jis nustatytas mažiausias – 65 metai. Kitos šalys jau pailgino, bet Lietuvoje apie tai dar nekalbama.

Taigi tik du dalykai yra patikimi pensijų skaičiuoklėje – tai žmogaus lytis ir jo dabartinis amžius.

– Vadinasi, niekas ir negali duoti tinkamų patarimų, kaip gyventojams apsispręsti ir nepralošti. O kaip pasielgėte jūs?

– Sustabdžiau kapitalo kaupimą, bet pinigus palikau pensijų fonde.

Naujų įmokų nemoku, o vadinamieji gyvenimo ciklo fondai apskritai mane siutina – juk išmanau produktų struktūrą, galiu prisiimti investicinę riziką, tačiau nepasitikiu nebaigta reforma.

Taigi tą algos dalį, kuri atsirado sustabdžius kaupimą, paverčiu papildomomis įmokomis pagal dar 2002 metais sudarytą gyvybės draudimo sutartį, ir dar naudosiuosi mokesčių lengvata.

Atitinkamą sumą, be abejonės, kažkur investuosiu. Tikiu alternatyviomis investicijomis.

Yra žmonių. kurie domisi menais, antikvaru, sendaikčiais, imasi papildomo šeimos verslo. Ir pats daug kuo domiuosi, pavyzdžiui, 100 metų senumo Vilniaus atvirukai, kuriuos kolekcionuoju, pabrango kone 4 kartus.

Turėdamas patirties, savo žiniomis dalinuosi su kitais – konsultuoju žmones pensijų kaupimo klausimais, rengiu ir tam skirtus seminarus.   

– Kodėl greta siūlymų kaupti pensijų fonduose yra pardavinėjami ir papildomi gyvybės kaupiamojo draudimo produktai?

– Finansinių produktų pardavėjai yra gerai išmokyti pardavimo meno.

Kalbėdami apie pensijų reformą jie lengvai gali pasinaudoti proga ir parduoti trečiosios pakopos produktų (tai yra vadinamasis kryžminis pardavimas). Jie turi motyvą – pinigus.

Kiekviena sutartis brokeriui ar agentui suteikia 500–1000 eurų uždarbio.

Šis dydis priklauso nuo klientui pasiūlytos arba jo paties pasirinktos įmokos. Apie tą uždarbį pirkėjas net nežino.

Būtų skaidru, jei sutarties sudarymo sąnaudos būtų aiškiai atskirtos ir žmogus žinotų, kiek padeda pinigų kaupti, o kiek jų sumoka agentui.

Be to, sudarant kaupiamojo draudimo sutartis reikia atkreipti dėmesį į riziką ir jos kainą.

Deja, vartotojai nežino, kad gyvybės draudimo rizika skirtingose įmonėse ir kainuoja skirtingai, net jei mėnesio įmoka visur yra tokia pati. Būna, kad rizikos įmoka skiriasi dukart.

Pats esu ir vartotojas, ir išmanau riziką, ir sutarčių struktūrą bei galimybes, todėl į kaupimo produktus žiūriu priekabiai. Juk ilgai kaupdamas žmogus privalo gauti naudos.

Sugrįžusių į „Sodros“ glėbį dar nedaug

Saulius Jarmalis

„Sodros“ atstovas

„Per pirmąjį šių metų ketvirtį sudaryta 12 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių. Kiek daugiau – 17 tūkst. gyventojų, arba 1,3 proc. visų pensijų kaupimo dalyvių, pasirinko nutraukti pensijų kaupimą ir pervesti visą sukauptą sumą „Sodrai“.

Taip pat per pirmus tris šių metų mėnesius 57 tūkst., arba maždaug 10 proc. kaupimo dalyvių, kuriems nuo sausio buvo taikomas pereinamasis 1,8 proc. įmokos tarifas, nusprendė kaupti iškart 3 proc. tarifu ir gauti didesnę valstybės paskatą.

Iš sudariusiųjų naujas pensijų kaupimo sutartis 4 iš 5 dalyvių, arba 10 tūkst., pasirinko iškart kaupti didesniu tarifu ir gauti didesnę valstybės paskatą.

62,6 tūkst. gyventojų per tą patį laikotarpį nusprendė sustabdyti kaupimą ir kol kas įmokų į pensijų fondus nemokėti. Iki šiol sukauptas lėšas jie patikėjo pensijų kaupimo fondams. Tokių sustabdžiusių gyventojų dalis sudaro 4,8 proc. visų pensijų kaupimo sistemos dalyvių.

Gali būti, jog noras nenutraukti kaupimo ir nepervesti pinigų „Sodrai“ reiškia, kad žmogus nėra priėmęs galutinio sprendimo nebekaupti, o sustabdo įmokų mokėjimą laikinai, kol paaiškės daugiau informacijos apie sukauptų lėšų išmokėjimą.

Jie ir toliau laikomi pensijų kaupimo dalyviais, nes patenka į tą 1,3 mln. dalyvaujančiųjų pensijų kaupime sąrašą. Sustabdžius kaupimą pinigai toliau investuojami, jie visi yra paveldimi, be to, tai yra apčiuopiama suma, kuri jau priklauso tam žmogui.

Gyventojas sukauptą sumą galės atsiimti sulaukęs pensijos tais pačiais būdais kaip ir dalyvaujantys kaupime – atsižvelgiant į sukauptas lėšas mokama vienkartinė ar periodinės išmokos arba, sukaupus daugiau, reikės įsigyti paprastąjį ar atidėtąjį anuitetą.

Kai gyventojas nusprendžia ne stabdyti, o nutraukti kaupimą, visa jo sukaupta suma yra pervedama į „Sodrą“ ir laikoma papildomomis socialinio draudimo įmokomis. Dėl to gyventojas įgyja daugiau teisių į senatvės pensiją – pensijos apskaitos vienetų (taškų) ir atitinkamai jo „Sodros“ senatvės pensija laikui bėgant bus didesnė nei to, kuris anksčiau dalyvavo kaupime ir jo nenutraukė.

Pervestos „Sodrai“ lėšos nepaveldimos, o pensijų kaupimo fonde esantys pinigai yra gyventojo turtas ir yra paveldimas.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.