Praėjusią savaitę išsyk keliose sociologų atliktose apklausose gautas tas pats rezultatas – rusų gyvenimas prastėja. Pasak Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro, dvi trečiosios arba 68 proc. apklaustųjų stengiasi išleisti kiek įmanoma mažiau, apkarpydami kasdienes išlaidas. Pernai tokių rusų buvo 63 procentai.
69 proc. respondentų mano, kad dabar neverta stambių sumų skolintis bankuose, o 48 proc. tiki, kad laisvas lėšas šiuo momentu protinga nunešti į banką, praneša gazeta.ru.
Tyrimų bendrovė „Romir“ užfiksavo, kad kovą kasdienės rusų išlaidos pašoko. Kad kovą stebimas išlaidų didėjimas – jau tradicija, tačiau šiemet šuoliukas rekordiškai aukštas – 11 proc. Tai – didžiausias rodiklis per visą stebėjimo laiką. Oficialioji statistika skelbia, kad kovą infliacija tebuvo 0,3 procento.
„Romir“ gauti skaičiai stipriai su šiais prasilenkia. Tyrimų bendrovė duomenis iš namų ūkių rinko jos specialistų sukurta sistema „Romir Consumer Scan Panel“. Buvo išanalizuota informacija apie 40 tūkst. rusų, 15 tūkst. namų ūkių vartojimą 220-yje miestų, turinčių bent 10 tūkst. gyventojų. Tyrimo dalyviai nuskaito visų įsigytų prekių brūkšninius kodus. Duomenys online režimu patenka į bazę.
2018-ųjų ir 2017-ųjų kovą „Romir“ fiksavo 9 proc. išaugusias rusų išlaidas.
Įprastai prie didesnių išlaidų kovą prisideda Kovo 8-osios šventė. Šiais metais pirmąją kovo savaitę švęstos ir Užgavėnės. „Tačiau šių švenčių negana, kad paaiškintume taip stipriai padidėjusias išlaidas. Greičiausiai tam didžiausią poveikį turi padidėjęs pridėtinės vertės mokestis, kuris ir toliau stimuliuoja kainų augimą“, – mano „Romir“ specialistai.
Pastebima, kad kovą didesnių išlaidų turėjo rusai visuose šalies regionuose. Rekordą sumušė Uralo gyventojai – jų išlaidos pirmąjį pavasario mėnesį padidėjo visais 16 procentų. Iš miestų didžiausią išlaidų šuolį skaičiavo Maskvos gyventojai (13,2 proc.).
Labiausiai dėl tokių pokyčių nukentėjo žemas pajamas gaunantys rusai. Palyginti su mėnesiu anksčiau, jiems prisiėjo kasdienėms išlaidoms atseikėjo 13,9 proc. daugiau išlaidų. Vidutines ir didesnes pajamas gaunantys rusai ėmė taupyti pradėdami pirkti pigesnes prekes.
Gauti rezultatai ekspertų nestebina. Be PVM įtakos, jie mini ir tai, jog rusai, baimindamiesi dar labiau augsiančių kainų, galėjo suskubti įsigyti anksčiau numatytus pirkinius. Prisideda ir pasiruošimas sezonui, kai įsigyjamos sezoninės prekės. Be viso, brangsta žemės ūkio produkcija – pernykštis derlius mąžta, o importo dalis didėja.
Rusijos bankas prognozuoja, kad šių metų kovą infliacija šalyje svyruos tarp 4,7−5,2 procento. Rusijos statistikos tarnyba „Rosstat“ skaičiavo, kad nuo šių metų sausio iki balandžio 8 d. vartojimo kainos didėjo 1,8 proc., metinė infliacija balandžio 8 dieną buvo 2,5 procento.
Tiek Rusijos bankas, tiek „Rosstat“ infliacijos lygį skaičiuoja vertinamas nustatytų kelių šimtų prekių ir paslaugų kainų pokytį. Realiai gyventojai perka kur kas įvairesnes prekes ir paslaugas.
Tiesa, finansų grupės BKS vyriausiasis ekonomistas Vladimiras Tichomirovas spėja, kad nuo balandžio kainos pradės mažėti: rusai neturės iš ko pirkti prekių, todėl pardavėjai bus priversti mažinti kainas.
„Apskritai ekonomikoje jaučiamas spaudimas vidaus paklausai, kai gamintojai ir pardavėjai, baimindamiesi prarasti klientus, priversti mažinti maržą, o ne didinti kainas“, – apibendrino jis.
