Baigiasi terminas sumokėti įmokas „Sodrai“ pernai dirbusiems individualiai
Baigiasi terminas, kai pernai savarankišką veiklą vykdę gyventojai turėtų sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo gautų pajamų. Jas reikia sumokėti iki gegužės 1 d.
Šios įmokos garantuoja, kad gausite ligos išmokas, jeigu pernai sirgote, taip pat jos įvertinamos skiriant motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas, kurias užsiimantys savarankiška veikla turi teisę gauti, bei kaupiant stažą senatvės pensijai. Tiek išmokų dydis, tiek ir pensija bei pensijų kaupimas antroje pakopoje priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, pabrėžia „Sodra“.
Norėdami sužinoti, kiek turi sumokėti, gyventojai, prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros draudėjui, gali susiformuoti 38-ąją suvestinę, kurioje pagal jų deklaruotas pajamas VMI bus paskaičiuotos ir nurodytos mokėtinos PSD ir VSD įmokos.
Svarbu žinoti, kad 38-ojoje suvestinėje mokėtinos sumos nurodomos, neatskaičius 2018 metais mokėtų PSD ir VSD įmokų. Be to, suvestinėje duomenys pateikiami praėjus kelioms dienoms po deklaracijos VMI pateikimo – kol mokesčių inspekcija apdoroja duomenis ir pateikia informaciją „Sodrai“.
Kiek įmokų pernai sumokėjote, galima pasitikrinti suvestinėje S8 „Detali ataskaita apie sumokėtas įmokas per nurodytą laikotarpį“. Taip pat rekomenduojama susisiekti su asmeniniu „Sodros“ konsultantu, kuris nurodytas asmeninėje draudėjo paskyroje ir, jeigu reikia, konsultantas duomenis patikslins.
Mokėtinas socialinio draudimo įmokas galima paskaičiuoti ir „Sodros“ interneto svetainėje esančia individualios veiklos skaičiuokle.
PSD ir socialinio draudimo įmokas už 2018 metus „Sodrai“ užsiimant individualia veikla pagal pažymą, taip pat savarankiška žemės ūkio veikla, reikia mokėti nuo 50 proc. VMI deklaruotų pajamų atskaičius leistinus atskaitymus, o individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų nariams – nuo 50 proc. savo reikmėms išsiimtų ir VMI deklaruotų lėšų.
VSD įmokų tarifas – 28,9 proc. (30,9 proc., jei asmuo kaupė pensijai papildomai savo lėšomis (buvo pasirinkęs modelį 2+2+2). PSD įmokų tarifas – 9 proc.
Sumokėjus socialinio draudimo įmokas, dalyvaujančiųjų pensijų kaupime lėšas „Sodra“ perves į jų pensijų kaupimo sąskaitas.
Socialinio draudimo įmokų gali nemokėti senjorai ir gyventojai, kurie savarankišką veiklą pernai vykdė pirmą kartą.
„Sodra“ taip pat pažymi, jog svarbu, kad įmokos būtų paskaičiuotos nuo tų pačių pajamų, kurios buvo deklaruotos VMI. Savarankiškai dirbančių gyventojų deklaracijų VMI duomenys „Sodrai“ yra perduodami ir „Sodra“ patikrina, ar gyventojas mokėtinas įmokas paskaičiavo ir sumokėjo teisingai.
Jeigu pajamos deklaruotos, tačiau iki gegužės 2 d. nesumokėtos privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, gyventojas gali turėti rūpesčių.
Nesumokėjus PSD įmokų, žmogus negaus nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų, o gyventojams, kurie nereaguos į raginimus sumokėti skola virtusias įmokas, „Sodra“ pateiks mokėjimo nurodymus per Registrų centro administruojamą Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS) ir skolos gali būti nuskaitytos tiesiogiai nuo gyventojo sąskaitos arba išieškomos kitais būdais.
Todėl, negalint sumokėti įmokų, rekomenduojama kreiptis į „Sodrą“ ir atidėti skolos mokėjimą – tokiu atveju sudaromas skolos mokėjimo grafikas, ir jokios sankcijos gyventojui negresia. Be to, PSD ir VSD skoloms netaikomi delspinigiai.
Antradienis – paskutinė diena teikti metines projektų įgyvendinimo ataskaitas
Antradienis – paskutinė diena, kai investicinius projektus įgyvendinę paramos gavėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) privalo pateikti metines projektų įgyvendinimo ataskaitas už praėjusius ataskaitinius metus.
Ataskaitas turi pateikti visi paramos gavėjai, įgyvendinę projektus pagal visas Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos bei Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones, kurių projektų priežiūros laikotarpis (3, 5 arba 7 metai po projekto įgyvendinimo) dar nėra pasibaigęs.
NMA teigimu, vadovaujantis pateiktų ataskaitų duomenimis, bus vertinama, ar paramos gavėjai laikosi prisiimtų įsipareigojimų – ar nesikeitė remiamos veiklos pobūdis, projekto tikslai ir uždaviniai, projekto įgyvendinimo vieta ir sąlygos, taip pat, ar neparduotas arba kitaip neperleistas kitam asmeniui už paramos lėšas įgytas turtas ir turtas, į kurį buvo investuota, ar nenutrūko projekto veikla.
Vertinant pateiktas ataskaitas bus siekiama nustatyti, ar pasiekti ir išlaikyti projekto priežiūros rodikliai, bei, jei aktualu pagal priemonę, – ekonominio gyvybingumo rodikliai.
Kartu su metine ataskaita turi būti teikiami ir papildomi dokumentai, nurodyti atskiros priemonės įgyvendinimo taisyklėse.
Projekto įgyvendinimo metinė ataskaita NMA turi būti teikiama el. būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS, adresu www.zumis.lt. Ataskaitos teikiamos, užpildant nurodytus elektroninės formos laukelius, o papildomi dokumentai pridedami nuskenuoti.
Pažymima, kad metinė projekto įgyvendinimo ataskaita ŽŪMIS portale turi būti pateikta ne vėliau kaip iki antradienio 24 val. Paramos gavėjui iki šios dienos nespėjus pateikti ataskaitos, jam bus išsiųstas raštas, kuriuo bus nustatytas naujas ataskaitos pateikimo terminas. Ataskaitos nepateikus ir per papildomą laiką, paramos gavėjas gali sulaukti sankcijos.
Paskutinė diena smukiesiems kiaulių augintojams teikti paraiškas valstybės paramai gauti
ntradienis – paskutinė diena, kai smulkieji kiaulių augintojai gali teikti paraiškas valstybės paramai gauti.
Kaip anksčiau pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), parama įsigyjant ūkinius gyvūnus (išskyrus kiaules) skiriama asmenims, kurie 2018 metais nuo spalio 16 dienos arba 2019 metais iki paraiškos pateikimo dienos laikė nuo 1 iki 100 kiaulių ir visas jas paskerdė, sunaikino arba jos nugaišo dėl afrikinio kiaulių maro.
Pareiškėjai turi įsipareigoti ketverius metus nuo pagalbos skyrimo dienos nelaikyti kiaulių ir auginti kitų rūšių ūkinius gyvūnus. Jiems atlyginama iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 2 tūkst. eurų vienam pareiškėjui, ūkinių gyvūnų (išskyrus kiaules) įsigijimo išlaidų.
Parama galima pasinaudoti keturiais etapais, neviršijant bendros 2 tūkst. eurų paramos sumos.
Kaip nurodė ŽŪM, paramą galės gauti ir asmenys, kurie šių metų sausį laikė nuo 1 iki 100 kiaulių ir laikotarpiu nuo šių metų sausio 1 dienos iki paraiškos pateikimo dienos visas jas yra paskerdę ar nugaišinę.
Sąlygas atitinkantiems pareiškėjams bus mokama 100 eurų išmoka už kiekvieną paskerstą kiaulę.
Nusprendusiems kiaulių laikymo neatsisakyti ŽŪM rekomenduoja pasinaudoti iki 900 eurų siekiančia parama, skirta iki paraiškos pateikimo dienos laikiusiems nuo 1 iki 100 kiaulių. Už šias lėšas bus kompensuojamos biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti reikalingų priemonių įsigijimo išlaidos.
Paraiškos ir kiti privalomi pateikti dokumentai renkami savivaldybėse pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės adresą nuo kovo 4 iki balandžio 30 dienos.
Paskutinė diena teikti paraiškas miškui įveisti
Antradienis – paskutinė diena teikti paraiškas veisiantiems miškus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą.
Kaip anksčiau skelbė Aplinkos ministerija, nuo šio pavasario 15-30 proc. padidintos išmokos miškui įveisti, jį prižiūrėti, saugoti ir ugdyti iki 12 metų po įveisimo. Iš viso šiam tikslui skirta 13,9 mln. eurų ES lėšų.
Paramą miškui veisti gali gauti juridiniai asmenys ir ne jaunesni kaip 18 m. fiziniai asmenys, kuriems žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, taip pat savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.
Parama, pažymėjo Aplinkos ministerija, skiriama veisiant mišką žemės naudmenose, kuriose anksčiau jis neaugo. Jeigu miškas sodinamas arba savaime želia ne miško žemės naudmenose, pareiškėjas iš Nacionalinės žemės tarnybos turi gauti leidimą įveisti mišką ne miško žemėje.
Miško želdinimo ir žėlimo projektas miškui įveisti parengiamas, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Projektą turi patvirtinti Valstybinių miškų urėdijos regioninio padalinio vadovo įgaliotas asmuo.
Pareiškėjai laikomi tinkamais gauti paramą, jeigu jie atitinka Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse, kurias tvirtina žemės ūkio ministras, nurodytas tinkamumo gauti paramą sąlygas, reikalavimus ir surenka privalomą mažiausią paramos paraiškų atrankos balų skaičių.
