Karstas – apie 200 eurų, iškasti duobę – taip pat pora šimtinių, kryžius – apie 30 eurų. Tai – tik nedidelė dalis išlaidų, kurias patiria laidojantys artimąjį. Ir čia tik vidutinės kainos, yra gerokai brangesnių karstų ir kitų laidotuvėms būtinų daiktų bei paslaugų. Žmonės sako, kad valstybės skiriamos 304 eurų laidojimo pašalpos orioms laidotuvėms neužtenka.
„Apie orumą nėra kalbos. Galima priimti nors tiek“. „Kokia suma ta turėtų būti? Nors tūkstantis.“ „Visos laidojimo išlaidos brangios, pakankamai didelė suma turi būti“. „Manau, kad labai mažai. Kokią sumą valstybė galėtų skirti? Bent šešis šimtus“. Taip „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Reporteris“ kalbėjo gatvėje sutikti žmonės.
Laidojimo pašalpa nedidinta dvylika metų, o laidojimo paslaugos vidutiniškai, anot ritualinių paslaugų asociacijos, padidėjo iki 15 procentų. Pasak laidotuvių organizatorių, laidoti žmogų kainuoja mažiausiai apie tūkstantį eurų. Į šias išlaidas neįtraukti gedulingi pietūs, aukos bažnyčiai. Kai kuriems žmonėms laidotuvės tampa sunkia finansine našta.
„Dažnai būna – skolinasi. Pastatome aukų dėžutes – sudeda aukas. Ima pigiausius karstus, nors nori palaidoti kitaip“, – „Reporteriui“ sakė Ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkė Jolanta Sprainaitienė.
Laidojimo įmonės sako, kad atėjo laikas didinti pašalpą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija didinimui pritaria, tačiau, anot jos, tikrai ne iki tūkstančio eurų.
„Jų pateikti skaičiavimai labiau orientuoti į jų poreikius. Mes turime subalansuoti ir pasižiūrėti, kiek reikėtų ir kokios ateinančių metų biudžeto galimybės“, – komentavo Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.
Laidojimo įmonės taip pat norėtų, kad pašalpa būtų mokama tiesiai laidojimo įmonei, o ne laidotuves organizuojančiam velionio artimajam.
„Yra atvejų, kai artimieji pasiima pašalpas, mirusysis lieka šaldytuve, niekas jo neateina laidoti. Tie pinigai išeina kažkur kitur“, – kalbėjo J.Sprainaitienė.
„Galbūt žmonės pinigų kartais nepanaudoja pagal paskirtį, bet čia būtų tas pats: Vilniuje zuikiu viešuoju transportu važinėja žmonės, tai uždrauskim važinėt viešuoju transportu. Vienetiniai piktnaudžiavimai neturi iškreipti sistemos“, – jai nepritarė E.Bingelis.
Kad laidojimo pašalpos būtų mokamos tiesiai ritualinių paslaugų įmonėms, nepritaria ir kalbinti žmonės.
„Nemanyčiau, kad tai logiškas sprendimas. Sprendimą priima mirusiojo atstovas, jis prisiima atsakomybę“. „Manau, kad reikia būtinai duoti šeimininkui, kuris laidoja, paskui jis su laidojimo namais išsiaiškins“. Taip manė reporterės Aušrinės Ionovienės kalbinti žmonės.
Pernai išmokėta apie 40 tūkst. laidojimo pašalpų. Pusės tūkstančio artimieji jų neatsiėmė.
