Į FNTT kreipėsi užsienio šalies piliečio atstovai ir informavo, kad, pasinaudojus galbūt suklastotais dokumentais ir tinkamai nenustačius asmens tapatybės, minėtam piliečiui priklausančios įmonės vardu Lietuvoje registruotoje elektroninių mokėjimų įstaigoje buvo leista atidaryti ir valdyti sąskaitą. Pasinaudojus šia sąskaita, 9,3 mln. eurų buvo gauta ir vėliau pervesta į kitų įmonių sąskaitas.
FNTT atliekamo tyrimo metu siekiama nustatyti, ar tikrai buvo pasinaudota suklastotais dokumentais, ar minėta Lietuvoje registruota elektroninių mokėjimų įstaiga tinkamai identifikavo klientą, kodėl nepranešė FNTT apie įtartinas pinigines operacijas, nors to reikalauja Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, taip pat kokia į sąskaitą gautų pinigų kilmė ir panaudojimo paskirtis.
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse buvo sugriežtinta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politika − bankai ir elektroninių pinigų įstaigos sparčiai uždarinėja sąskaitas abejotinos reputacijos klientams. FNTT kelia susirūpinimą tai, kad kai kurie šių klientų lengvai atsidaro sąskaitas Lietuvoje veikiančiose elektroninių pinigų įstaigose ir naudojasi neaiškios kilmės piniginėmis lėšomis. Kyla pagrįstas įtarimas, kad dalies elektroninių pinigų įstaigų vykdoma rizikos politika yra silpna ir kliento identifikavimo procesas vykdomas netinkamai.
FNTT kreipėsi į šalies finansų įstaigas, įspėdama, kad Lietuvoje sąskaitos atidaromos neigiamą reputaciją turinčioms įmonėms arba žmonėms, kurie gali disponuoti neaiškios kilmės pinigais.
FNTT primygtinai rekomenduoja bankams ir kitoms elektroninių mokėjimų įstaigoms atidarant sąskaitas tinkamai identifikuoti kliento tapatybę, kruopščiai ir atidžiai tikrinti duomenis, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar juridinis asmuo realiai vykdo veiklą, ar jo sandoriai atitinka pateiktą informaciją apie vykdomą finansinę veiklą, taip pat atkreipti dėmesį į sudėtingus ar neįprastus sandorius. FNTT tyrėjai visada pasiruošę padėti, pakonsultuoti.
