Kremlius pučiasi, o žmonės rauda – už valdžios puikybę moka pirkėjai

Netrukus sukaks penkeri metai, kai Rusija nebeįsileidžia žemės ūkio produkcijos iš Vakarų valstybių. Nors Kremlius pučiasi, kad šalis maisto prekėmis apsirūpina pati, iš tiesų už tai moka kiekvienas pirkėjas.

Pieno produktai Rusijoje – vieni labiausiai pabrangusių per penkerius metus.<br>„Scanpix“ nuotr.
Pieno produktai Rusijoje – vieni labiausiai pabrangusių per penkerius metus.<br>„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Specialiai „Lietuvos rytui“ iš Maskvos (Rusija)

Jul 15, 2019, 10:10 AM

Prieš penkerius metus, kai Vakarai paskelbė sankcijų paketą Rusijos valdantiesiems, jie neliko skolingi ir uždraudė daugelio maisto prekių importą iš ES, JAV bei kitų valstybių.

Maskva dabar aiškina, jog tai išėjo į naudą, o pasaulis pamatė, kad Rusija nesunkiai gali pragyventi savarankiškai. Žemės ūkio ministerija giriasi, kad šalis pati apsirūpina net 99 procentais reikalingų javų, 95 proc. – cukraus, 93 proc. – mėsos.

Brangu ir nekokybiška

Bet ekspertai nevengia pateikti ir tokius duomenis, apie kuriuos valdžia linkusi nutylėti. Audito ir konsultavimo bendrovė KPMG paskelbė nelinksmą išvadą: sankcijos rusų žemės ūkio augimui beveik neturėjo įtakos, užtat šiame sektoriuje sumažėjo konkurencija ir gamintojai vartotojams galėjo diktuoti savo sąlygas.

Nelikus konkurencijos su tiekėjais iš Vakarų galutinė produktų kaina per penkerius metus pakilo įspūdingai. Pavyzdžiui, grietinėlės – 79 proc., šaldytų žuvų – 68 proc., kopūstų – 62 proc., atvėsintos vištienos – 41 proc., pieno – 40 proc., saulėgrąžų aliejaus – 35 proc., makaronų – 34 proc.

Aukštosios ekonomikos mokyklos tyrėjai apskaičiavo, kad vien 2014–2016 metais kiekvienas Rusijos pilietis už produktus, kurie pabrango dėl sankcijų nelikus panašių gaminių, per metus turėjo sumokėti papildomai 2 tūkst. rublių (dabartiniu kursu – 28 eurus).

Tuo metu sociologinės apklausos parodė, kad maisto prekių stygiaus Rusijoje tikrai nėra, tačiau net 45 procentai gyventojų yra nepatenkinti jų kokybe.

Toliau pardavinėja grūdus

Kovoti su vakarietiška produkcija Kremlius ėmėsi 2015 metais, kai šalies prezidentas Vladimiras Putinas nurodė naikinti maisto gaminius, į šalį patekusius per aplinkines valstybes – Kazachstaną ir Baltarusiją. Vos per trejus metus buvo sunaikinta daugiau nei 26 tūkst. tonų tokio maisto.

Tačiau pati pasigaminti ko nors panašaus Rusija sunkiai sugeba. Mat per pastaruosius penkerius metus žemės ūkio produkcijos eksporto struktūra visiškai nepasikeitė – užsieniečiams įmanoma įsiūlyti tik grūdus ir aliejui spausti tinkamas kultūras.

Kiti gaminiai tiesiog prastesni už konkurentų, todėl niekaip negali patekti į užsienio rinkas.

Kita vertus, Rusijos žemės ūkio sektorius tebėra visiškai priklausomas nuo užsienio: ten perkama reikalinga technika, gyvulių jaunikliai, įvairiausių augalų sėklos. Ir ypač daug alyvpalmių aliejaus, nes pieno perdirbėjai masiškai naudoja jį sūriams. Todėl užsienyje įsigyjamoms prekėms tenka net apie 50 proc. gamintojų sąnaudų.

Pinigai – tik stambiesiems

Siekis viską užsiauginti ir perdirbti patiems brangiai kainavo ir šalies biudžetui. V.Putinas pripažino, kad žemės ūkio sektoriui paremti praėjusiais metais valstybė išleido 600 mlrd. rublių (8,38 mlrd. eurų), o artimiausius trejus metus turės skirti po 300 mlrd. rublių (4,19 mlrd. eurų) kasmet.

Tiek premjeras Dmitrijus Medvedevas, tiek žemės ūkio ministras Dmitrijus Patruševas gyrėsi, kad šalis pagaliau teisėtai gali vadintis šiuolaikiška agrarine valstybe. Tačiau nepriklausomi ekspertai šiek tiek patikslino: dabar Rusija yra žemvaldžių valstybė.

„Forbes“ duomenimis, 20 stambiausių Rusijos žemvaldžių kontroliuoja 7,9 milijono hektarų, kurių vertė siekia 471,6 mlrd. rublių (6,59 mlrd. eurų). Šios valdos paprastai sutelktos regionuose, kuriuose žemės yra derlingiausios.

O tokio reitingo lyderė yra kompanija „Agrokompleks“, priklausanti Aleksandrui Tkačiovui. Iki praėjusių metų jis ėjo žemės ūkio ministro pareigas, o anksčiau net 15 metų buvo derlingojo Krasnodaro krašto gubernatoriumi.

Stambiausioms žemės ūkio bendrovėms atitenka ir didžioji dalis valstybės kasmet skiriamos paramos, tuo metu vidutinis ir smulkusis verslas žemės ūkio sektoriuje nyksta tiesiog akyse.

Pernai 23 milijonai tokių ūkių ir ūkelių patiekė 68 proc. šalyje prikastų bulvių, 56 proc. daržovių ir 39 proc. pieno, tačiau iš biudžeto negavo jokių subsidijų.

Tad prieš penkerius metus pradėta paramos kaimui programa nieko gero nedavė. Tai parodo ir mažėjantis gyventojų skaičius: 12 tūkstančių, arba 10 proc., visos šalies kaimų nėra jokių darbo vietų, beveik 13 procentų jau tapo negyvenami.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.