„Telefoną pirkau iš privataus asmens, kurį susiradau per skelbimą. Susitikome – aparatą atidavė į rankas. Jokių įtarimų nekilo. Po pusmečio telefono IMEI buvo užblokuotas. Skambinau į aparatą pardavusį „Tele 2“ operatorių. Man pareiškė, kad telefoną turėjau pirkt ne iš asmenų, o salone. Bet kodėl jie nežiūri, ar tas, kuriam jie su sutartimi parduoda telefoną, turės pajamų įmokoms padengti, kodėl netikrina jo kredito istorijos? Galiausiai kodėl iš karto blokuojamas IMEI, o ne bandoma kitais būdais išieškoti nesumokėtos skolos“, – klausė į redakciją kreipęsis vyras.
Dažna sukčiavimo schema
Jo atveju greičiausiai buvo taip, kad telefoną Aleksandrui pardavęs asmuo aparatą salone gavo už simbolinę kainą, tačiau sudaręs abonemento sutartį. O suradęs telefonui pirkėją, tiesiogiai sutartį su „Tele 2“ sudaręs asmuo įmokų daugiau nemokėjo.
Tokia įvykių seka – tik prielaida, tačiau panaši schema nei policijai, nei mobiliojo ryšio operatoriams nėra naujiena.
„Tai – gana dažnai pasitaikanti sukčiavimo schema. Žmogus sumoka pirmą įmoką ir iš karto telefoną parduoda. Antras klientas nusiperka telefoną. Gal netgi naują, neišpakuotą ir su garantija.
Tačiau mūsų santykis – tik su pirmuoju klientu. Normaliai turėtų būti taip, kad, sugalvojęs parduoti telefoną, perrašai ir sutartį. Beje, joje netgi numatytas įsipareigojimų perleidimas. Paprastai visais atvejais sutikimą duodame“, – lrytas.lt aiškino „Tele 2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas.
Pigiai ir gerai nebūna
Anot jo, tokių sukčiavimo atvejų pastaruoju metu sumažėjo. Iš esmės taip nutiko dėl to, kad tinklapyje manoimei.lt galima patikrinti, ar aparato IMEI neužblokuotas. Apie tinklapį pirkdamas telefoną žinojo ir Aleksandras. Tačiau tokia galimybė neapsaugo nuo sukčiavimo atvejų, jei IMEI blokuojamas sandoriui jau įvykus. Nėra kitų būdų patikrinti, ar telefono IMEI po kurio laiko nebus užblokuotas.
„Mūsų patarimas Aleksandrui tik toks – kreiptis į policiją. Nebent antrasis telefono savininkas sutiktų padengti skolas vietoj pirmojo pirkėjo. Tokiu atveju IMEI būtų galima atblokuoti, tačiau žmogus patirs dvigubų nuostolių – bus ir sumokėjęs už telefono aparatą, ir padengęs skolas, – komentavo A.Baranauskas. – Žmonės neturėtų susigundyti tokiais pasiūlymais: nebūna, kad naujas, neišpakuotas, nepavogtas telefonas būtų parduodamas pigiau nei salone. Tai – milžiniška rizika“.
Tokiu atveju, kai prekę perkate iš privataus asmens, negalite tikėtis ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pagalbos. Mat ji nagrinėja ginčus tik tarp fizinio ir juridinio asmens. Dar gelbėtų, jei pardavėjas turėtų patentą. Tokiu atveju teismų praktika traktuoja, kad vartotojas – silpnoji pusė.
Nukentėjo niekuo dėtas
Vis dėlto Aleksandrą piktina ne tik tai, kad jį apgavo telefono pardavėjas – vyras jaučiasi nepelnytai baudžiamas ir paties mobiliojo ryšio operatoriaus. Mažeikietis spėjo, kad parduodant aparatą pirmajam pirkėjui salone nebuvo patikrinta, ar šis turės iš ko mokėti įmokas. „Jei asmuo nedirbantis, jam tas pats – ar bus perduotas antstoliui, ar kas nors mėgins iš jo skolas išieškoti. O nemokumo atveju blokuojamas IMEI, dėl ko nukenčia niekuo dėtas asmuo“, – argumentavo Aleksandras.
Tiesa, „Tele 2“ atstovas tikino esant priešingai – mokumo rizika visuomet tikrinama, klientų prašoma pasirašyti sutikimą tą atlikti. „Mūsų tikslas nėra bet kokiom sąlygom parduoti telefoną – juk, kai klientas nebemoka, nuostolį patiriame būtent mes. Galimybė blokuoti IMEI buvo visada, ja naudojamės daug metų. Kartu, žinoma, stengiamės atgauti mokėjimą ir išieškoti skolas – jas padengus, IMEI atblokuojamas“, – aiškino A.Baranauskas.
„Elektromarkt“ rinkodaros vadovas Irmantas Viliūnas portalui lrytas.lt taip pat tvirtino, kad pirkėjo mokumas perkant prekes – taip pat ir išmaniuosius telefonus – išsimokėtinai, visuomet tikrinamas. Tą daryti įpareigoja ir Vartojimo kredito įstatymas.
Tačiau ne visi telefonų aparatų pardavėjai pirkėjui nevykdant įsipareigojimų blokuoja IMEI. Pavyzdžiui, kai ilgai neatsiskaitoma už lizingu I.Viliūno atstovaujamame tinkle paimtas prekes, nereaguojama į pranešimus, susidariusią skolą bandoma išieškoti. Pasakius kitaip, elgiamasi taip pat, kaip ir nemokant bet kurios kitos skolos ar sąskaitos. Kita vertus, šis pardavėjas, jeigu pirkėjas, įsigijęs prekę išsimokėtinai, nevykdo ar nustoja vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, IMEI kodo neblokuoja.
Finansų įstaigos „General financing“, teikiančios ir pirkimo išsimokėtinai paslaugas, atstovė Diana Gedeikytė-Jakutienė portalui lrytas.lt aiškino, kad jie skolos išieškojimo procesus visiems klientams taiko vienodus – nesvarbu, ar klientas pasiėmęs vartojimo paskolą, ar daiktą įsigijo pirkdamas išsimokėtinai. „Kai žmogus, naudodamasis mūsų paslauga, įsigyja norimą daiktą, jis iš karto tampa jo savininku. Už įsiskolinimą mobiliųjų įrenginių funkcijų neblokuojame – tam neturime nei teisės, nei techninių galimybių“, – sakė pašnekovė.
Turint kontaktus – daugiau vilties atsiteisti
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininkas Povilas Revuckas portalui sakė, kad, nors telefonų vagysčių apstu vien Marijampolės apskrityje nuo metų pradžios registruotos 27 telefonų vagystės – pranešimų apie sukčiavimą, kai parduodamas telefonas tampa netikusiu naudoti daiktu, nes blokuojamas jo IMEI, pasitaiko retai.
Kaip aiškino P.Revuckas, jei nustatoma, kad telefoną pardavęs asmuo žinojo, kad aparatas bus užblokuotas, veiksmus galima traktuoti kaip sukčiavimą. Pašnekovas pripažino, kad praktikoje pasitaiko vadinamų tamsių bylų, kai surasti ir nubausti sukčių neįmanoma. Tačiau visai kas kita, jei tebeturite pardavėjo kontaktus. Tokiu atveju, jei už prekę mokėjote iki 150 eurų, jus apgavusiam pardavėjui gresia administracinė atsakomybė, jei nepagailėjote daugiau nei 150 eurų – jau ir baudžiamoji.
Įmanoma, kad bus nustatyta, jog nėra nei nusikalstamos veikos, nei administracinio nusižengimo požymių, bei kad tarp pirkėjo ir pardavėjo kilę ginčai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
