Pirma. Dydis neturi reikšmės
Pirmiausia, kas krinta į akis – arbūzo dydis. Tačiau labai didelių jų rinktis nereikėtų. Lygiai taip pat patartina nežiūrėti ir į itin smulkius. Pirmuoju atveju arbūzas gali būti prisisotinęs nitratų, o antruoju tai – dar neišsivystęs vaisius, kuris tikrai nebus saldus ir skanus.
Tiesa, tokia taisyklė negalioja, kai kalbame apie smulkiąsias arbūzų veisles, kurias daržininkai augina savo daržuose.
Optimaliausia, kai natūraliomis sąlygomis sunokęs arbūzas sveria 5-8 kilogramus.
Antra. Blizgesys, ryškumas ir kontrastas.
Kai rinksitės arbūzą, būtinai atkreipkite dėmesį į jo žievę, pataria novate.ru. Itin įdėmiai įvertinkite jos vientisumą. Ant žievės neturi būti jokių pažeidimų, įdubų ar gilių įtrūkių.
Brandaus, be nitratų užaugusio arbūzo dryžiai bus ryškūs. Kuo dryžiai tamsesni, tuo uoga turės daugiau maistingų savybių ir bus saldesnė.
Nesigėdinkite žievės paspausti – jei ji bus minkšta, vadinasi, arbūzas dar neprinokęs. Subrendusio arbūzo žievę nebus paprasta ne tik pradurti pirštu, bet ir pragramdyti nagu.
Be to, žievė turi būti blizgi. Blausiai atrodanti žievė – tai ženklas, kad uogoje pernelyg daug nitratų.
Trečia. Dėmės.
Apžiūrint arbūzą sudėtinga viename jo gale nepastebėti šviesios dėmės. Tai vieta, kurioje augdama uoga lietėsi su žeme. Ji – vienas geriausių požymių, parodantis, ar arbūzas sunokęs.
Taigi – jei jis subrendęs, dėmė turi būti kreminės geltonos arba aukso spalvos. Jokiu būdu ne balta ar ruda.
Atkreipkite dėmesį ir į dėmės dydį. Jei tikrinate smulkiųjų rūšių arbūzus, dėmės skersmuo turi siekti 5 centimetrus. Jei kalbame apie didžiuosius arbūzus, ji turėtų būti ne didesnė nei 10 centimetrų.
Jei ant arbūzo – didelė šviesi dėmė, tokio arbūzo nepirkite. Tai rodo, kad nokstant jam stigo šviesos. Dėl to arbūzas mažų mažiausiai bus neskanus.
Ketvirta. Ieškokite bičių paliktų žymių.
Nenustebkite – tai įmanoma padaryti, nes apdulkindamos augalus bitės palieka netgi labai pastebimus pėdsakus. Kad arbūzas būtų tinkamai apdulkintas, bitė prie žiedo grįžta 8-10 kartų. Ant mažulyčių arbūzų lieka plona žymė, kuri su laiku išryškėja.
Kuo ji bus ryškesnė, kuo piešinys – neįprastesnių formų, tuo uoga bus saldesnė ir sultingesnė.
Penkta. Nustatykite arbūzo lytį.
Jei dar nežinojote, tai arbūzai skirstomi į mergaites ir berniukus. Pirmieji – sultingesni ir turi mažiau sėklų, o antrieji – užauga didesni ir turi vandeningesnį minkštimą.
Iš išorės arbūzai-mergaitės apvalesni, kiek paplokšti ir turi didelę dėmę, o arbūzai-berniukai – pailgesni ir su menkesne dėme.
Šešta. Žiūrėkite į uodegėlę
Tokį arbūzą, kurio uodegėlė žalia ar jos visiškai nėra, dėkite į šoną. Ši uoga – neprinokusi. Jei uodegėlė per sausa, tai reiškia tik viena – arbūzas jau seniai nuskintas.
Atkreipkite dėmesį ir į uodegėlę supančią vadinamąją sagutę – jos kraštai turi būti apdžiūvę.
Septinta. Belskite ir klausykite.
Guldykite arbūzą ant vienos rankos, o kita gerai pliaukštelkite per uogą. Turite pajausti rezonavimą ir išgirsti skardų garsą. Tai rodo, kad minkštimas sunokęs.
Dar vienas patikimas būdas patikrinti, ar arbūzas sunokęs – bandykite jį iš dviejų pusių spausti. Jei uoga ims palengva traškėti, tai ženklas, jog ji saldi ir skani.
