Nors vasara, Tymo turguje ketvirtadieniais pilna žmonių. Vieni kepėjų teiraujasi duonos su kalendromis, kiti nori nusipirkti obuolių traškučių, tretiems reikia pelėsinio sūrio, kurį valgo jau daug metų.
Į Tymo turgų suvažiuojantys prekeiviai savo gaminius parduoda ir kituose Lietuvos kampeliuose, tačiau jie prisipažįsta, kad tik čia atveža gurmanams skirtų maisto produktų.
Taip, kainos Tymo turguje kandžiojasi. Tačiau jame jau ketvirtus metus besilankantis Arnoldas Motuza sakė, kad tik čia jis pažįsta prekeivius, kurie atveža produktų būtent jam.
Važiavo vien dėl lašinių
A.Motuza pirko puskilogramį lašinių: „Atrodytų, kad tokie pat kaip ir kitame turguje. Bet man svarbu, kaip jie išrūkyti. Būna perrūkyti, būna ir persūdytų. O čia – tokie, kokius mėgstu.“
Lašinius rūkantis ūkininkas žino A.Motuzos skonį. Vilnietis pasakojo, kad su juo taip susidraugavo, kad net buvo nuvažiavęs į ūkį Širvintų rajone.
A.Motuza pasakojo, kad pamatęs, kaip ūkininkas augina kiaules, jis nenusivylė: „Parodė visą gamybos procesą, apžiūrėjau rūkyklą. Galima sakyti, kad dabar žinau, iš kur atkeliauja lašiniai, kurių vežuosi savaitgaliui į sodybą.“
Prašo slyvinių pomidorų
Daržovėmis prekiavęs Algimantas sakė, kad Tymo turgaus pirkėjai pamėgę slyvinius pomidorus.
„Tokių dabar yra parduotuvėse, galbūt dėl to juos vilniečiai ir įprato pirkti. Bet kituose miestuose jų neįsiūlysi. Provincijoje prekė – tik įprastas pomidoras“, – kalbėjo Algimantas.
Šiuo metu paklausios ir kitos daržovės – cukinijos. Šių lengvai užauginamų daržovių kilogramas kainuoja net 3 eurus.
Anot Algimanto, atrodo daug, tačiau šeimai užtenka vienos cukinijos, kuri sveria apie puskilogramį.
Augina penkių rūšių mėtas
Bendrovės „Ekomarket“ bendraturtė Jūratė Baršauskienė iš Ukmergės rajono sakė, kad prieskonines žoleles augina tik vilniečiams pirkėjams.
„Kitur vartojamos tik klasika vadinamos daržovės ir prieskoninės žolelės: petražolės, krapai, viena kita šeimininkė gal dar pasirenka pamiškėje čiobrelių ar raudonėlių. O Vilniuje galima įsiūlyti įvairesnių prieskoninių žolelių“, – kalbėjo J.Baršauskienė.
Ekologinio ūkio šeimininkė minėjo, kad vien mėtų vilniečiams augina penkių rūšių.
Yra vilniečių, kurie perka vien gelsves, nors šiaip dėl aitraus skonio tai nėra populiarus augalas. Pasitaikė atvejų, kai pirkėjas nupirkdavo visus atvežtus šalavijus. Tada pardavėjai graužiasi, kad neatvežė daugiau.
Labai paklausūs turgavietėje ir bazilikai, kalendros. J.Baršauskienės nuomone, šiuos prieskonius išgarsino kavinės ir restoranai.
Anot J.Baršauskienės, prekiauti prieskoniams ar arbatai skirtomis žolelėmis nėra paprasta, nes jos greitai nuvysta. Dėl to jų parduotuvėse nėra daug ir žmonės ateina į turgų.
Pelnas smarkiai sumažėjo
Ožkų sūriais iš savo ūkio prekiavusi Roma Bartkuvienė iš Molėtų rajono sakė, kad dabar valgytojai išprusę. Daugelis keliauja po pasaulį, tad puikiai išmano sūrių rūšis.
Vis dėlto R.Bartkuvienė minėjo, kad prekeiviams Tymo turgavietėje buvo gerai maždaug prieš penkerius metus. Prekyvietėms pradėjus dygti kaip grybams po lietaus, pelnas sumažėjo, nors ožkų sūrių gamintojų per tą laikotarpį nepadaugėjo.
„Legalizuotis tokiam gamintojui nėra taip paprasta, daug visokių reikalavimų. Aš, kol leis sveikata, dirbu savo malonumui nedideliame ūkyje“, – tikino R.Bartkuvienė, auginanti pusšimtį ožkų. Kiti gamintojai turi po tūkstantį ir daugiau ožkų.
Svarbiausia – įdirbis
Ar sunku auginti vilniečių pamėgtus prieskonius? J.Baršauskienės žodžiais, nors tai daugiamečiai augalai, reikia sekti, kad jie neperaugtų, kad persodinant gerai prigytų. Nuo rūko, šaltesnių naktų prieskoniniai augalai pajuoduoja, sutrumpėja jų vartojimo laikas.
R.Bartkuvienė pasakojo, kad spausti ožkų sūrius, skirtingai nei daugelis gamintojų, ji mokėsi Rusijoje, vienoje didelėje fermoje prie Maskvos. Ten ji praleido penkiolika metų. Dauguma kitų Lietuvos ožkų sūrių gamintojų yra stažavęsi Prancūzijoje.
„Rusijoje išmokau, kaip elgtis su fermentais, raugais, o visa kita yra paprasta, svarbu tik įdirbis. Dabar yra tiek informacijos, kad išmokti nesunku. O tais laikais, kai pradėjau dirbti, mokytis medžiagos buvo labai mažai“, – prisiminė R.Bartkuvienė.
