„Visų pirma, pakankamai prasta infrastruktūra, per retas dažnumas, ypač toliau nuo miesto nutolusiose vietovėse, taip pat stovėjimas spūstyse. Taip pat gana sudėtingos sąlygos keliauti neįgaliesiems arba važiuojant su vaikais. Reikėtų pradėti nuo infrastruktūros gerinimo“, – naujienų agentūrai „Elta“ sakė Ž.Mauricas.
Ekonomisto nuomone, toks sprendimas galėtų netgi atsisukti kitu kampu – žmonės pradėtų dar mažiau naudotis viešuoju transportu.
„Tai tikrai kainuotų nemažus pinigus. Taip galimai dar labiau užkimštų transportą, o kai kuriuose maršrutuose gali būti atvirkščias rezultatas – žmonės dar mažiau pradės naudotis, nes bus didesnės grūstys. Tai turi eiti koja kojon su didelėmis investicijomis į viešojo transporto parko atnaujinimą“, – teigė Ž.Mauricas.
Anot jo, klaidinga manyti, kad Taline pradėjo daugiau žmonių naudotis viešuoju transportu, nes jis tapo nemokamas.
„Jis tapo nemokamas, nes norėta pritraukti daugiau žmonių, kurie registruotų savo gyvenamąją vietą Taline, taip surinkti daugiau mokesčių į miesto biudžetą“, – sakė ekonomistas.
Vilniuje, pasak Ž.Maurico, nemokamas viešasis transportas neturėtų didelės prasmės, nes yra daug sričių, kur miesto biudžetą būtų galima panaudoti efektyviau.
„Geriau turint ribotą biudžetą ir daug nepadarytų darbų pradėti nuo sporto aikštelių infrastruktūros. Futbolo stadionai apleisti, retai kuris parkas sutvarkytas, dviračių ir paspirtukų tinklas toli gražu nebaigtas. Yra daug labai sričių, kur tuos pinigus tikrai galima panaudoti tikslingiau“, – teigė ekonomistas.
Kaip „Elta“ jau rašė, kalbėdamas apie taršių automobilių apmokestinimą, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad nemokamas viešasis transportas paskatintų žmones atsisakyti automobilių.
Anot jo, surinkta taršių automobilių mokesčio dalis galėtų būti skirta viešojo transporto tinklo plėtrai, tuo pačiu padarant jį nemokamą.
Susisiekimo ministerijos specialistas Marius Pakėnas pirmadienį taip pat patvirtino, kad ministerija yra už nemokamą viešąjį transportą, tačiau tam reikėtų rasti lėšų.
