Prieš darbdavį teisme rankas nuleido net vairuotoją gynęs teisininkas

Išėjo iš darbo pervežimo tolimaisiais reisais įmonėje. Tris mėnesius nesulaukęs, kol jam bus išmokėti visi sutarti pinigai, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Ši pripažino, kad darbdavys neteisus.

 Situacijos, kai darbdaviai kreipiasi į teismą jau po to, kai darbiniai santykiai su vairuotoju nutrūkę, dažnos.<br> 123rf.com asociatyvi nuotr.
 Situacijos, kai darbdaviai kreipiasi į teismą jau po to, kai darbiniai santykiai su vairuotoju nutrūkę, dažnos.<br> 123rf.com asociatyvi nuotr.
Situacijos, kai darbdaviai kreipiasi į teismą jau po to, kai darbiniai santykiai su vairuotoju nutrūkę, dažnos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Situacijos, kai darbdaviai kreipiasi į teismą jau po to, kai darbiniai santykiai su vairuotoju nutrūkę, dažnos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Petravičius.<br>„Ellex Valiunas“ nuotr.
R.Petravičius.<br>„Ellex Valiunas“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2019-08-22 19:01

Tačiau skolą sumokėjęs darbdavys samdinį padavė į teismą teigdamas, kad šis jam padarė žalos. Teismas pripažino, kad neteisus būtent darbuotojas. Tokia vairuotojo Martyno K. (pavardė redakcijai žinoma) istorija, kuriam, pasakojant apie išgyventą situaciją, kyla daug klausimų, kuo teismas motyvavo savo sprendimą.

Situacijos, kai darbdaviai kreipiasi į teismą jau po to, kai darbiniai santykiai su vairuotoju nutrūkę, dažnos. Mat įstatymas leidžia darbdaviui net ir po trejų metų iš darbuotojo reikalauti atlyginti žalą.

Mažeikių įmonėje „Vikreda“ tolimųjų reisų vairuotoju dirbęs Martynas K. sakė, kad darbdavys jam už atliktą darbą sumokėjo ne tiek, kiek buvo sutarę, nurėžė ir dienpinigius.

Po antro tokio reiso vyras darbą metė. Jau išėjęs iš darbo jis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Šiai pradėjus nagrinėti skundą, darbdavys pripažino, jog vairuotojui nesumokėjo 296 eurų.

Tačiau sutikusi, kad samdiniui liko skolinga, ir be kita ko jam sumokėjusi 500 eurų netesybų, įmonė Martynui ėmė prikaišioti, kad šis, kai dar buvo jų darbuotojas, į nurodytą vietą nenuvežė krovinio ir neparvežė kito. Kaip vėliau bus parašyta teismo nutartyje, Martynas K. nežinojo, kaip teisingai naudotis automobilyje įmontuotu tachografu ir, nekreipdamas dėmesio į darbo sutartyje nustatytą suminę darbo laiko apskaitą, dirbo pagal savo nustatytą darbo laiką.

Versijos nesutampa

Martyno K. versija – visai kitokia. Vyro teigimu, jis į įmonę Vokietijoje, kur turėjo iškrauti nugabentą krovinį, nuvažiavo. Tačiau ten vyko statybų darbai, todėl vietoj penkių angarų, kaip būdavo įprastai, tedirbo vienas. Tad ir laiko šiame taške teko sugaišti kur kas daugiau nei ketinta.

Apie trukdžius, Martyno teigimu, jis darbdaviui tikrai pranešė, tik bėda – ne iš įmonės įduoto telefono aparato, kuriame įrašomi visi pokalbiai, o iš savojo. Pasak vairuotojo, darbdavio įduotasis prastai veikė.

„Bet aš krovinį ir nuvežiau, ir kitą parvežiau. Bėda, kad dėl remonto nespėjau nuvežti krovinio laiku. Jei nebūčiau užgaišęs pirmajame taške, būčiau spėjęs į kitą vietą. O ši tą dieną, kai turėjau atvykti – penktadienį – dirba trumpiau, tik iki 14 valandos. Įdomu tai, kad kol Darbo ginčų komisija nepriteisė darbdaviui man sumokėti 296 eurų, iš įmonės jokių priekaištų dėl minėto krovinio nebuvau sulaukęs, nesu rašęs nė vieno pasiaiškinimo apie neatliktus įpareigojimus“, – tikino vairuotojas.

Vis dėlto pradėjus beveik savaitei po to, kai jis išėjo iš darbo, krovinį nugabenti užsakiusi įmonė „Vikredai“ atsiuntė raštą apie nepristatytus krovinius.

Kaltas tik vairuotojas?

Nors teismas nusprendė, kad tolimųjų reisų vairuotojas kaltas ir jam priteisė sumokėti 1,3 tūkst. eurų, kai kuriuos pašnekovus nustebino faktas, jog šioje situacijoje visiškai dingsta Martyno maršrutą dėliojusio transporto vadybininko atsakomybė.

„Kiekvieną sunkvežimį seka trys palydovai – metro atstumu gali žinoti, kur yra automobilis, priemonės leidžia matyti, dėl kokių priežasčių užgaištama: spūstis, oro sąlygos, apribotas greitis ar kas kita“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso prezidentas Audrius Cuzanauskas.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo narys, Teisinių ir organizacinių reikalų komiteto pirmininkas Romas Vosylius paaiškino, kaip gavėjui pristatomas krovinys.

Gavus užsakymą jį nugabenti į tam tikrą vietą, vadybininkas išnagrinėja, iš kur paimti krovinį, kokios reikės transporto priemonės. Toliau vadybininkas dirba su vairuotoju: nurodo pasikrovimo ir išsikrovimo koordinates bei valandas, kada tai turi būti padaryta.

„Dabar yra priemonių – vadybininkas tuoj pat pasižiūri maršrutą, ir, pavyzdžiui, jei kelias uždarytas, parenka kitą. Be to, vadybininkas žino, kiek laiko kelyje vairuotojas užtruks. Vairuotojas tokių dalykų nesprendžia“, – aiškino R.Vosylius.

Būtent vadybininkas turi žinoti, kiek vairuotojas bus kelyje. Pavyzdžiui, užsakovas nurodo, kad krovinį kraus dvi valandas. Tada vadybininkas įvertina, kiek laiko vairuotojas užtruks kelyje, galbūt uždeda atsargos, ir užsakyme patvirtina krovinio pristatymo laiką.

„Vilniuje taip būna, kai vairuotojas valandų valandas iriasi per srautus iki išsikrovimo vietos. Kaltinti vairuotoją galima nebent tada, kai jis neišvažiuoja laiku, pavyzdžiui, iš pasikrovimo vietos“, – komentavo „Linavos“ atstovas.

Tą patį kalbėjo ir Martyną K. gynęs teisininkas. „Vadybininko atsakomybė yra išsiaiškinti, ar išrovimo taškas dirba, iki kelių dirba, ar nevyksta remontas“, – sakė profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkas Rokas Levinskas.

Kad būtent dėl Martyno K. kaltės įmonė užsakovė patyrė žalą, įrodymų pritrūko ir Darbo ginčų komisijai. Jos išvadoje nurodyta, kad atsakovo (Martyno K. darbdavės „Vikredos“) į bylą pateiktas transporto vadybininko tarnybinis pranešimas ir įmonės užsakovės pranešimas apie patirtą žalą vertintini kritiškai. „Šie dokumentai nepagrindžia atsakovo patirtos žalos dydžio, neįrodo, kad žala atsirado būtent dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ir kaltės“, – rašoma Darbo ginčų komisijos išvadoje.

Galimybių buvo

Vis dėlto teismas nusprendė, kad kalčiausias čia – Martynas K. Vadybininko atsakomybė teisme apskritai nebuvo vertinta. Kaip aiškino R.Levinskas, teismas priėmė sprendimą motyvuodamas tuo, kad darbuotojas tikriausiai su darbdaviu nesusikalbėjo. „Paprasčiausia pasakyti, kad vadybininkas – kita kompanija, vežėjo užsakovas. Vežėjas remiasi tuo, ką jam pasakė užsakovas“, – kalbėjo teisininkas.

Lrytas.lt Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas perdavė bylą nagrinėjusio teisėjo argumentą, kodėl byloje nevertinta transporto vadybininko atsakomybė. Anot V.Jončo, taip pasielgta, nes nebus duomenų, kad būtent vadybininkas sudėliojo maršrutus. „Kaip teismo posėdyje aiškino atsakovas, tai navigacija nurodo maršrutą – vadybininkas nurodo tik adresą, kur važiuoti“, – aiškino V.Jončas.

„Suprantama, kad dėl remonto ar kitokių nenumatytų aplinkybių atsakovas į išsikrovimo/pasikrovimo vietas galėjo važiuoti ilgiau. Tačiau vietoje to, kad jis atvykęs išsikrautų/pasikrautų, jau būdavo pavargęs ir darbą nutraukdavo, nes norėdavo pasilsėti“, – sprendimą aiškino V.Jončas.

Tačiau advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris, Ginčų sprendimo ir darbo teisės praktikos vadovas Ramūnas Petravičius įžvelgė galimybę šioje situacijoje pajudinti ir vadybininką.

„Jei tai yra kitos įmonės vadybininkas, iš vairuotojo perspektyvos ir jo buvusio darbdavio perspektyvos galima kalbėti apie tos įmonės, kurioje įdarbintas jos vadybininkas, atsakomybę, nes tokiu atveju už darbuotojo veiksmus atsako darbdavys. O vadybininkas atsakytų atitinkamai prieš savo darbdavį.

Apibendrinant, šioje situacijoje yra ginčas dėl faktinių aplinkybių (dėl kieno veiksmų ir kaltės nebuvo pristatytas krovinys ir nepaimtas kitas), o tai galima išsiaiškinti tik tinkamai ištyrus įrodymus byloje, apklausus liudytojus ir išnagrinėjus visą bylą.

Šioje situacijoje vairuotojas galėtų bandyti įrodinėti, kad dėl kitos įmonės vadybininko kaltės jis nepristatė krovinio. Tokiu atveju nereikėtų atskiros bylos, o tiesiog vadybininkas būtų apklaustas kaip liudytojas ar įtrauktas į bylą kaip trečioji šalis“, – apie įmanomą bylos eigą kalbėjo R.Petravičius.

Vis dėlto Martyną K. gynęs profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkas R.Levinskas pasiūlė teismo sprendimo neginčyti. „Darbdavys turi daugiau galimybių įrodyti darbuotojo padarytą žalą“, – sakė jis.

Pasigedo duomenų

Tačiau jo ginamąjį Martyną K. stebino tai, kad nagrinėjant bylą teisme nebuvo pateikta dalis informacijos. Kad tai galėjo būti klaida, dėmesį atkreipė ir teisėjas. „Nebuvo pateikta rašytinių dokumentų, kurie pagrindžia atsakovo teisumą. Trūko rašytinių duomenų apie bylos esmę“, – perdavė teismo atstovas V.Jončas.

Pavyzdžiui, prijungimui prie bylos nebuvo pateikta jokių įrodymų su maršruto koordinatėmis.

Nekomunikavimu su užsakovu ir darbdaviu kaltinamo Martyno nuomone, teisėjui buvo galima pateikti telefonų pokalbių išklotines, tachografo išrašus, rodančius, kad vairuotojas nesiilsi, ar informaciją iš interneto svetainės, kurioje dar iki Martyno kelionės buvo paskelbta, jog išsikrovimo vietoje vyksta statybos.

„Ellex Valiunas“ partneris R.Petravičius sutiko, kad informacija įmonės tinklapyje gali būti įrodymas. „Tik nebūtinai remontas buvo toks, kad niekas negalėjo priimti krovinio – reikia aiškintis visas bylai svarbias aplinkybes“, – pabrėžė R.Petravičius.

Tolimųjų reisų vairuotoją Martyną K. gynęs R.Levinskas aiškino, kad Vokietijos įmonė į prašymus patvirtinti, jog tam tikru metu ten iš tiesų vyko remonto darbai, nesureagavo.

„Mūsų didžiausia problema buvo tai, kad duomenys internete teismui nebuvo pakankamai patikimi, kad juos laikytų įrodymu, – portalui lrytas.lt aiškino teisininkas. – Akmuo mestas, kad darbuotojas nebendravo su darbdaviu, bet pastarasis neįrodė, kad taip iš tiesų buvo. Todėl nenustebčiau, kad net ir turint duomenis iš Vokietijos, bylos rezultatas galėjo būti toks pat“.

„Ellex Valiunas“ partneris R.Petravičius atkreipė dėmesį, kad į advokato užklausą įmonė gali neatsakyti, jei tai būtų panaudota kaip įrodymai prieš ją pačią arba tai būtų konfidenciali informacija, komercinė paslaptis. Tačiau bet kuriuo atveju vykstant bylai įrodymus gali išreikalauti teismas.

Ne vienintelis

Martynas K. – ne vienintelis, turintis nemalonumų su „Vikreda“. Portalui lrytas.lt kitas buvęs šios įmonės darbuotojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), pasakojo iš darbdavio negavęs 1,7 tūkst. eurų atlyginimo. Negana to, jau praėjus kone pusmečiui po to, kai vyras išėjo iš įmonės, sulaukė buvusio darbdavio skambučio su aiškinimais, kad vairuotojas neva pradanginęs 1,5 tonos krovinio, kurio vertė – 1,5 tūkst. eurų.

„Kai pristatai krovinį, gavėjas pasirašo, kad jį gavo. Šiuo atveju viskas buvo taip pat. Jei iš tiesų būtų trūkę paletės, manęs taip paprastai nebūtų paleidę. Sykį iš tiesų buvo, kad pristačiau mažiau krovinio, nei turėjo būti – išsyk buvo aiškinamasi, kodėl taip nutiko. O dabar pradėjo ieškoti galų po šitiek laiko. Galiausiai tokio tipo kroviniai, kurio neva nepristačiau, niekada nesveria 1,5 tonos“, – pasakojo vairuotojas.

„Vikredos“ vadovas Viktoras Jarmantavičius kalbėti su lrytas.lt atsisakė: „Yra teismo medžiaga, jūs ir rašykit. Aš neturiu ką komentuoti. Vis tiek rašysit taip, kaip sako vairuotojas, nes jis užsakė šitą straipsnį. Varot į vienus vartus – darbdaviai tironai, o kad darbuotojas savo pareigų nevykdo, nekreipiat dėmesio“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.