Tai pirmasis atvejis pasaulyje, kai būsto paskolos dalijamos už neigiamus procentus. Kiekvieną mėnesį paskolos likutis sumažėja suma, kuri yra didesnė už mėnesines įmokas.
Tiesa, neigiamos palūkanos taikomos tiems, kurie ima paskolą iki dešimties metų terminui.
Užtat sutartyje nurodyta, kad per visą laikotarpį bankas neturi teisės keisti paskolos sąlygų ir didinti įmokų, rašo bbc.com.
Banko „Nordea“ Danijos padalinys pažadėjo artimiausiu metu dalyti beprocentes paskolas tiems, kurie ima paskolas 20 metų laikotarpiui, o imantiems kreditą 30 metų laikotarpiui – fiksuoti 0,5 proc. palūkanas.
Tik Lietuvoje tokiomis sąlygomis dar nekvepia – būsto paskolų palūkanos pas mus dabar svyruoja apie 2,3–2,4 proc.
Sūris pelėkautuose?
Sutrikusiems klientams „Jyske Bank“ savo tinklalapyje paaiškino, kaip tai apskritai įmanoma.
Čia cituojamas banko Paskolų departamento vadovas: „Aš ir pats ne visai tai suprantu. Negana to – pats aiškinau, kad to negali būti.
Tačiau atlikome detalius skaičiavimus, išanalizavome riziką ir pasirodė, kad neigiamos palūkanos netgi labai įmanomos.“
Vis dėlto greičiausiai „Jyske Bank“ klientai galiausiai sumokės kiek daugiau, nei bus paėmę paskolos. Jiems teks papildomai atseikėti už kai kurias privalomas rinkliavas, prisidės ir išlaidos įforminant sandorį.
Be to, negalima atmesti, kad artimiausiais metais būsto kainos Danijoje ne tik nebekils, bet ir ims smukti. Jeigu taip nutiks, kreditą grąžinęs naujakurys praras dalį pinigų.
Nors paskolų dalijimas kliento naudai – dar negirdėtas žodžių junginys bankų sektoriuje, vargu ar tai gali būti didžiulė staigmena. Juolab kad kai kurios finansų įstaigos jau reikalauja primokėti už joms patikimus indėlius.
Pigių pinigų metas
Pavyzdžiui, Šveicarijos bankas UBS rugpjūčio pradžioje paskelbė, kad stambius klientus, kurių sąskaitose yra daugiau negu 500 tūkst. eurų, apmokestins 0,6 proc. metiniu mokesčiu. Tai reiškia, kad jų lėšos netgi sumažės.
Atrodo, tokiomis sąlygomis laikyti paskolų banke neverta. Tačiau juos investuoti irgi rizikinga, todėl daugelis indėlininkų renkasi pirmąjį variantą.
Tame pačiame „Jyske Bank“ indėliai jau seniai priimami su nulinėmis metinėmis palūkanomis. Netgi svarstoma pasekti šveicarų pavyzdžiu, tik niekas nenori tokio žingsnio žengti pirmiau konkurentų.
Tad neigiamos kreditų palūkanos, taip pat ir būsto palūkanų, atrodo visai logiškas sprendimas.
Juolab kad šiuo metu Danijos centrinis bankas pinigus kredito įstaigoms skolina už 0,05 proc. palūkanas, Europos centrinis bankas – už 0 proc., Anglijos bankas – už 0,75 proc. metinių palūkanų.
Lietuvoje – nieko panašaus
„Danija visoje Europoje jau nuo 2012-ųjų išsiskiria neigiamų palūkanų aplinka, kurią lemia kompleksiniai ekonomikos veiksniai. Tenykščiai bankai bando ieškoti naujų verslo praktikų, kad galėtų veikti netradicinėje neigiamų palūkanų aplinkoje.
Tačiau lyginti Daniją ir Lietuvą nebūtų tikslinga“, – „Lietuvos rytui“ sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
Anot jo, Danijos NT paskolų rinka laikoma viena saugiausių Europoje – čia nė vienas investuotojas per pastaruosius 200 metų nėra praradęs savo įdėtų pinigų.
Savo ruožtu „Jyske Bank“ suteiktas būsto paskolas dengia skolos vertybiniais popieriais, kuriuos platina finansų rinkose. Investuotojai, veikiami recesinių nuotaikų ir ieškodami saugaus užutėkio, perka juos.
„Deja, Lietuva investuotojų akyse nėra saugus užutėkis.
Padėtis pas mus kitokia: skirtingai nei Danijoje, čia veikiantys bankai NT kreditų nedengia išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, mūsų šalyje yra kitokia reguliavimo aplinka.
Dažniausiai gyventojai, imantys paskolas būstui įsigyti, dėl santykinai mažų pajamų turi aukštą turto vertės ir paskolos rodiklį, – kitaip tariant, smarkiai įsiskolina.
Investuotojų akyse Danijos ir Lietuvos NT rinkų rizikingumas ir reputacija taip pat yra nesulyginami“, – aiškino asociacijos prezidentas.
