Stebinantys skaičiai: naujų automobilių pirkėjai Lietuvoje aplenkė visus ES

Automobilio įperkamumo lizingu vertė Lietuvoje šiemet kilo sparčiau nei kitose Baltijos šalyse. Lietuvoje vidutinį atlyginimą gaunantis ir kitokių finansinių įsipareigojimų neturintis gyventojas lizingu šiemet galėtų įsigyti 1,3 tūkst. eurų brangesnį, 12,2 tūkst. eurų kainuojantį (Vilniuje – 13,8 tūkst. eurų), automobilį. Dviejų asmenų šeima – 2,5 tūkst. eurų daugiau kainuojantį automobilį nei galėjo sau leisti prieš metus arba, pasakius kitaip, 24,3 tūkst. eurų vertės transporto priemonę.

Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br> T.Bauro nuotr. 
Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br> T.Bauro nuotr. 
Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br> T.Bauro nuotr. 
Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br> T.Bauro nuotr. 
Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br> T.Bauro nuotr. 
Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br> T.Bauro nuotr. 
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
T.Povilauskas (kairėje) ir S.Mickus.<br>V.Skaraičio nuotr.
T.Povilauskas (kairėje) ir S.Mickus.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Naujų automobilių įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
S.Mickus.<br>V.Skaraičio nuotr.
S.Mickus.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (20)

Lrytas.lt

Sep 18, 2019, 11:21 AM, atnaujinta Sep 18, 2019, 1:10 PM

Kaip rodo SEB banko penktus metus skaičiuojamas indeksas, palyginti su 2018 m. duomenimis, vieno asmens įperkamo lizingu automobilio vertė šiemet padidėjo 12 proc. Latvijoje šis rodiklis augo 7 proc., Estijoje – 6 proc. Atitinkamai vienas asmuo Latvijoje šiemet galėjo rinktis pirkinį lizingu už 11,9 tūkst. eurų, kaimyninėje Estijoje – už 17,4 tūkst. eurų. Vertinant dviejų asmenų šeimos galimybes įsigyti automobilį lizingu, Latvijoje tai buvo 23,9 tūkst. eurų vertės pirkinys, Estijoje – 34,8 tūkst. eurų.

Anot SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, tokius pokyčius lėmė greitai augantis darbo užmokestis. „Vidutinė lietuvių įperkamo automobilio vertė šiais metais pralenkė latvių įperkamo automobilio vertę. Tačiau pas mus įperkamumo rodiklis vis dar trečdaliu mažesnis nei Estijoje, nes tarp vidutinio atlyginimo Lietuvoje ir Estijoje tebėra didelis atotrūkis“, – aiškino ekonomistas.

Banko analitikų apskaičiuotas automobilių įperkamumo indeksas rodo, kokios vertės automobilį galėtų įsigyti vidutinį darbo užmokestį gaunantis vienas asmuo arba šeima, jei ne mažiau kaip 15 proc. perkamo automobilio kainos yra padengiama turimomis lėšomis, o lizingo sutartis yra sudaroma penkeriems metams ir lizingo įmokų bei pajamų santykis neviršija 25 proc. Atliekant skaičiavimus taikoma dabartinė vidutinė rinkos palūkanų norma.

Pirkome daugiausia ES

Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) suskaičiavo, kad naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje per aštuonis šių metų mėnesius buvo sparčiausias visoje ES.

Lietuvoje šiemet parduota 30,74 tūkst. naujų automobilių. Tai – 39,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo parduota 22,05 tūkst. automobilių. „Eliminavus reeksportą, augimas buvo 8 proc. Toks augimas, turint omenyje pajamų augimą, sveikas ir ne per greitas“, – mano T.Povilauskas.

Nepaisant tokio šuolio, pagal įvežamų automobilių amžių vis dar stipriai atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos. Ypač – nuo pastarosios, kurioje daugiau nei pusė įvežamų automobilių yra nauji.

„Senas mielas „VW Passat“ neužleidžia pozicijų jau daugybę metų“, – kalbėdamas apie populiariausių markių automobilius Lietuvoje sakė SEB Lizingo departamento direktorius Saulius Mickus.

Geriausiai Lietuvoje parduodamų naudotų automobilių penketukas:

„VW Passat“

„VW Golf“

3 serijos BMW

5 serijos BMW

„Opel Zafira“.

Geriausiai Lietuvoje parduodamų naujų automobilių penketukas:

„Toyota RAV4“

„Toyota Corolla“

„Škoda Octavia“

„VW Golf“

„VW Tiguan“.

„Jei prieš penkerius metus nauji dyzeliniai automobiliai sudarė 2/3 rinkos, tai dabar jie užima 25 proc. rinkos. O naudotus dyzelinius automobilius lietuviai kaip mėgo, taip ir tebemėgsta“, – pastebėjo S.Mickus.

Pagal geriausiai Lietuvoje parduodamų naujų ir naudotų automobilių duomenis, SEB analitikai sudarė geriausiai šiemet lizingu parduodamų automobilių sąrašą.

Vieno asmens ir šeimos galimo įpirkti automobilio markės lieka tos pačios, tačiau keičiasi transporto priemonės gamybos metai. Didesnės vertės automobilį perkanti šeima dažniau renkasi visai naują automobilį, vieno asmens – tuos pačius, tačiau 3-5 metus naudotus automobilius: „VW Passat“, „VW Golf“, „VW Tiguan“, BMW, „Opel Zafira“, „Toyota RAV4“.

Pernai likome latvių užnugaryje

Prieš metus, 2018-ųjų rugsėjį, pristatytas automobilių įperkamumo indeksas parodė, kad pirkiniui Lietuvos gyventojai tais metais galėjo skirti beveik 8 proc. didesnę sumą nei 2017-aisiais.

Kaip ir šiemet, taip ir prieš metus didžiausią įtaką tam turėjo reikšmingai paaugęs darbo užmokestis, kuris gyventojams liko atskaičius mokesčius.

Lietuvoje vidutinį atlyginimą 2018 m. gavęs ir kitų finansinių įsipareigojimų neturintis gyventojas lizingu galėjo įpirkti automobilį, kurio vertė Lietuvoje – 10,9 tūkst. eurų, o šeima – automobilį iki 21,8 tūkst. eurų.

Įsigydamas lizingu automobilį latvis pernai galėjo rinktis 200 eurų, estas – 5,5 tūkst. eurų brangesnį variantą. Jeigu automobilį būtų pirkusi dviejų asmenų šeima, latviai būtų galėję įpirkti maždaug 400 eurų, o estai – 11 tūkst. eurų brangesnį automobilį negu šeima Lietuvoje.

2017-ieji Lietuvos rinkoje tapo lūžio metais – naujų automobilių Lietuvoje lizingu buvo nupirkta daugiau negu naudotų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.