Energetikai, kaip ir orų spėjikai, žada neblogų naujienų. Antai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) tikina, kad naujasis sezonas bus pigiausias per pastaruosius 20 metų, o nuo 2012-ųjų kainos bus nukritusios kone 45 procentais.
Gyventojų piniginės plonės mažiau dėl to, kad šįmet pavasarį staigiai nučiuožė biokuro kaina, kuri yra kone trečdaliu mažesnė nei prieš metus. O kadangi būtent ši kuro rūšis Lietuvoje yra pagrindinė, atitinkamai turės atpigti ir šiluma.
Bet dar yra ir neaiškumų. Biokuro biržos „Baltpool“ apžvalgoje teigiama, kad šįmet šilumos kaina turėtų būti bent 15 proc. mažesnė. VERT žada šildymą atpigsiant apie 13 proc., bent jau spalio mėnesį, kai jis ir turėtų būti įjungtas.
Tuo metu šilumininkai svarstė, kad kaina gali nusmukti vidutiniškai dešimtadaliu.
Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovo V.Lukoševičiaus, dvi pastarosios žiemos buvo palyginti šiltos, tiekimo įmonių pastoviosios išlaidos nekito, o reguliuojamųjų pajamų jos gavo mažiau. Dėl to atpigusio biokuro efektas esą bus menkiau juntamas.
Vis dėlto numatytos spalio kainos turėtų džiuginti klientus. Vilniuje jos penktadaliu mažesnės nei pernai, Panevėžyje ir Šiauliuose – maždaug 15 proc., Kaune – 12,4 proc., Klaipėdoje – beveik 8 proc. Vidurkis šalyje turėtų siekti 4,29 cento už kilovatvalandę (be pridėtinės vertės mokesčio), o prieš metus jis buvo 4,94 ct/kWh.
Tiesa, vadinamosios kainų žirklės išlieka labai didelės. Pavyzdžiui, Utenoje šiluma bus daugiau nei perpus pigesnė nei Biržuose. Mat pastarajame mieste jos parduodama mažiau, o katilinėse deginamos ne tik pigios biokuro skiedros, bet ir kur kas brangesnės granulės.
Nors pastoviosios šilumos tiekėjų išlaidos, tikėtina, nesumažės, šilumos kainai kai kuriuose miestuose įtakos turės ir konkurencija. Šis sezonas bus antrasis, kai ir nepriklausomi gamintojai, ir savivaldybių valdomos įmonės aukcionuose rungsis, kas pasiūlys pigesnės šilumos.
Kaip parodė praėjusios žiemos rezultatai, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kainas, įsibėgėjus tokioms varžytuvėms, sugebėjo numušti ir privatininkai, ir tiekimo įmonės.
Nepriklausomų gamintojų teigimu, dėl tokios konkurencijos vartotojai sutaupė ne vieną milijoną eurų. Tiesa, šilumos tiekėjai tuo nėra itin patenkinti, todėl jų pastangomis Seime įregistruota pataisa, pagal kurią siekta įteisinti būtinųjų gamintojų statusą. Jiems ketinta nustatyti nuolatines pajamas pagal turimų įrenginių galią, o kadangi ji didžiausia savivaldybių kontroliuojamose bendrovėse, pastarosioms ir galėjo atitekti didžioji dalis klientų sumokamų pinigų.
Bet kol kas šios pataisos įstrigo Specialiųjų tyrimų tarnybai, Konkurencijos tarybai ir netgi Vyriausybei pateikus neigiamas išvadas. Tačiau jau netrukus jas iš naujo svarstys Seimo Ekonomikos komitetas, todėl ir idėja apkarpyti konkurenciją nėra galutinai palaidota. Tiktai vartotojai iš to vargu ar gautų bent kokios naudos – greičiau priešingai.
Sumažinti šildymui skiriamas išlaidas įmanoma renovuojant kuo daugiau daugiabučių ar net privačių namų. Šis procesas tęsiamas, bet lėtokai.
Vėjų perpučiamuose pastatuose įsikūrę gyventojai, kad ir kokia būtų ateinanti žiema, tradiciškai raudos dėl milžiniškų išlaidų, socialiai remtiniems asmenims pagelbės valstybė, nors būtų kur kas protingiau tas pačias lėšas skirti namams sutvarkyti.
Jei pažvelgsime į kiek tolesnę ateitį, net ir išlikus dabartinei tvarkai, šilumos kainos anksčiau ar vėliau turės kilti. Ir būtent dėl to paties biokuro. Jį gaminančios įmonės neslepia pastaraisiais mėnesiais dirbančios nuostolingai, nes pajamos jau nebepadengia sąnaudų.
Šitoks nuosmukis pasitaiko jau ne pirmą sykį, todėl šio verslo atstovai siekia išgyventi žemų kainų laikotarpį nepraradę vietos rinkoje, o atsigriebti vėliau.
Netrukus pradės veikti sostinėje statoma kogeneracinė atliekų deginimo jėgainė, turinti ir biokuro deginimo įrenginį.
Šio kuro jai reikės labai daug, todėl jau dabar prognozuojama, kad bent Vilniaus regione biokuro paklausa smarkiai išaugs, o atitinkamai pakils ir kainos.
Tačiau nuo Lietuvos įmonių ar net valdžios sprendimų mažai kas priklauso, nes biokuras smarkiai atpigo dėl labai išaugusio jo tiekimo iš Baltarusijos. Šioje šalyje spygliuočių miškus pradėjo pulti kenkėjai, todėl imtasi sanitarinių kirtimų. Susidarius milžiniškam menkavertės medienos pertekliui kaimynai stengiasi kuo pigiau ją parduoti Lietuvoje.
Per kiek laiko baltarusiams pavyks susidoroti su kenkėjais, nuspėti sunku. Tačiau kol ten kirtimai bus tęsiami, tol biokuras toliau plūs į Lietuvą. Mūsų gamintojams toliau teks dirbti sukandus dantis, o gyventojai galės mėgautis pigesne šiluma. Bet tai tikrai netruks amžinai.
Kita vertus, netgi esant rekordiškai mažoms centralizuoto šildymo kainoms šiais metais bendros ūkių išlaidos energetikai gali nesumažėti.
Juk degalų kainos jau patraukė į viršų įkandin naftos, kuri ėmė brangti dėl bepiločių skraidyklių atakų prieš Saudo Arabijos perdirbimo gamyklas.
Sunku nuspėti, ar tokia tendencija išliks ir toliau, tačiau akivaizdu viena – sprendimo raktai šiuo atveju ne mūsų rankose.g
