„Kalbant apie praktiką apmokestinti bankų aktyvus, ji nėra plati. Kalbame apie Lenkiją, Vengriją, galbūt dar vieną ar kitą šalį. Yra labai nemažai kritikos šiam mokesčiui, ir ji pagrįsta.
Turint galvoje šiandien situaciją bankų rinkoje, kai matome praktiškai privatų monopolį ir didžiulę koncentraciją, tai, kad tas mokestis nusėstų į palūkanas būsto kredito ar administravimo mokesčius įvairiems pervedimams ar sąskaitoms, yra labai realu, nes pastaruosius metus bankai būtent didina savo pelnus iš tų administravimo ir pervedimo mokesčių, o ne prisiimdami didesnę riziką kreditavimo ir uždirbdami iš palūkanų“, – „Žinių radijo“ laidoje „ Opozicija“ teigė G. Paluckas.
Socialdemokratų lyderis sakė šio bankų reakcijos į tokį siūlymą nesuprantąs.
„Akivaizdu, kad tų žmonių, ekspertų, kurie tai sako, perspėjimuose yra racijos. Aišku, viešųjų ryšių akcija, kurią bankai naudoja šaukdami, kad iš 300 mln. eurų pelno niekaip negalime atriekti valstybei 40 mln. eurų, skamba, švelniai tariant, nepriimtinai, sakau labai diplomatiškai?.
Suprantu, kad pelnu niekas nenori dalintis (...), bet atsistoti viešai ir sakyti, kad viską, ką darysite, perkelsime ant vartotojų pečių, nors jie tai ir gali padaryti, tai žmonės dar labiau pyksta. (...) Šitos viešųjų ryšių akcijos nesuprantu, nes tai tik erzina. (...) Bankų sektoriuje yra bene privatus monopolis susiformavęs“, – laidoje teigė socialdemokratų partijos pirmininkas.
Vis dėlto jis pridūrė, kad siūlomas bankų apmokestinimas nėra pasvertas.
„Padaryti tokį mokestį, kurį galima lengvai perkelti į vartotojų kišenes arba net sukelti galimą bankų likvidumo klausimą ekonominės recesijos metais, (...) nesprendžia esminės problemos – bankų rinkos koncentracijos ir monopolio“, – teigė G. Paluckas.
Kaip ELTA jau rašė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) teikiamu projektu siūloma nustatyti 0,4 proc. metinį tarifą bankų aktyvams.
LBA tikina, kad siūlomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas.
