„Turime bene labiausiai pastaraisiais dešimtmečiais nukraujavusią darbo rinką ES. Darbingo amžiaus gyventojų per 20 metų Lietuvoje sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Jei nebus reikšmingų pokyčių, darbuotojų pasiūla per ateinančius 10 metų dar sumažės maždaug tiek, kiek ji dabar sudaro Klaipėdoje ir Šiauliuose kartu“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Jis pridūrė: „Jei tokie tempai išsilaikytų, 2060 m. galėtume kalbėti apie milijoną dirbančiųjų. Scenarijai nėra tokie saulėti. Tačiau šių metų duomenys leidžia kalbėti apie galimybę perlaužti tą tendenciją“.
Po krizės 2008-aisiais išryškėjo takoskyra – jei iki to laiko nedarbas didmiesčiuose ir regionuose būdavo panašus, tai po sunkmečio jis regionuose išaugo dvigubai. „Darbo jėgos yra, tačiau klausimas, ar ji prieinama“, – pridūrė V.Vasiliauskas.
Anot jo, menkstanti darbo jėgos pasiūla gali lemti ateityje didėsiančią įtampą darbo rinkoje, netvarų atlyginimų augimą, kylančias konkurencingumo problemas, ribotas verslo plėtros galimybes. Tai gali lemti lėtesnį ekonomikos augimą ir neigiamai atsiliepti viešiesiems finansams. Darbuotojų trūkumo problemą bent iš dalies padeda spręsti šiemet po dešimtmečių pertraukos į teigiamą pusę besikeičiantis migracijos balansas.
„Jei migracijos srautai iki metų pabaigos esmingai nesikeis, šiemet pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį į Lietuvą atvyks daugiau žmonių, nei iš jos išvyks. Tai padės sušvelninti įtampą šalies darbo rinkoje. Tačiau turime įvertinti ne tik didesnės imigracijos teikiamą naudą, bet ir galimus iššūkius“, – nurodė V.Vasiliauskas.
Pasak jo, tam, kad galėtume gauti didžiausią naudą iš imigracijos, šaliai būtina aiški migracijos politika. Be to, augant gyvenimo standartų kokybei galima, Lietuvos banko vadovo teigimu, galima tikėtis ir reemigracijos bangos.
Anot V.Vasiliausko, paskutiniųjų metų statistika rodo, kad migracijos balansas Lietuvoje pirmą kartą nuo 1992 m. – teigiamas. Prie to prisidėjo būtent migracija iš trečiųjų šalių, o lietuvių migracijos balansas vis dar neigiamas, nors skaičiai mažėja.
V.Vasiliausko teigimu, atsižvelgiant į mūsų situaciją darbo rinkoje neigti imigracinę įtaką būtų neatsakinga.
Ne pasaulio pabaiga
Viena iš besitraukiančios ir senstančios visuomenės galimybių, o kartu ir grėsmių – technologinė pažanga ir spartesnė užduočių, kurias atlieka žmonės, automatizacijos plėtra. Automatizacija didina darbo našumą ir gali padėti Lietuvai atremti menkstančios darbuotojų pasiūlos iššūkius. Tačiau tiems žmonėms, kurių darbo vietas užims robotai ir mašinos, teks persikvalifikuoti ir įgyti naujų įgūdžių, kad galėtų dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbus.
Anot Lietuvos banko vadovo, atskirų darbo vietų robotizacijos tikimybė mūsų šalyje – daugiau nei 50 procentų. „Tai – ne staigmena, nes darbo jėgos tendencijos nėra pozityvios. Automatizacija – realybė. Tačiau nereikia įsivaizduoti, kad robotizacija nužudys darbo rinką – vyksta transformacija. Nematyčiau to kaip pasaulio pabaigos“, – komentavo V.Vasiliauskas.
Jau dabar, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, apie trečdalis žmonių Lietuvoje patenka į kvalifikacijos neatitikimo statistiką – jų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos reikalavimų. Dėl to Lietuva, anot Lietuvos banko vadovo, turi judėti link tokios švietimo sistemos, kuri būtų lanksti ir orientuota į visą gyvenimą trunkantį mokymą – formalųjį ir neformalųjį, apimantį suaugusiųjų švietimą ir efektyvų perkvalifikavimą.
„Tai – vienintelė galimybė parengti žmones spartiems struktūriniams pokyčiams. Priešingu atveju pajamų nelygybė tik didės dėl technologinės pažangos užribyje likusių žmonių“, – rašoma Lietuvos banko pranešime.
Technologinei pažangai vis labiau keičiant darbo pobūdį ir poreikius, gali ir toliau didėti regionų atskirtis – gerai apmokamos darbo vietos dažniau kuriamos didmiesčiuose, pritraukdamos gabiausius darbuotojus iš regionų.
Būtinybę intensyviau formuoti įgūdžius, kurie tinkami skaitmeninei ekonomikai, akcentavo ir Lietuvos banko konferencijoje viešintis Werneris Eichhorstas, Brėmeno universiteto Europos ir tarptautinės darbo rinkos studijų garbės profesorius. Anot jo, kadangi ateitis susijusiu su pramonės revoliucija, reikės aukštesnės kvalifikacijos darbo jėgos.
