„Būsto paskolų rinkoje yra akivaizdūs lyderiai ir jų dalis toliau didėja. Kiti bankai su jais nepajėgia konkuruoti. Vidutinės palūkanų normos Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus reikšmingai padidėjo – jos yra didesnės už euro zonos šalių vidurkį. Tas pokytis – bene didžiausias euro zonoje. Nieko tokio Lietuvoje neįvyko, o palūkanos ėmė didėti. Yra šalių, kur jos netgi mažėjo“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Pastaraisiais metais jungiantis didiesiems bankams ir iš rinkos traukiantis kai kuriems būsto kreditų davėjams, sumažėjo didžiųjų rinkos dalyvių skaičius. Sumažėjus konkurencijai, būsto paskolų palūkanų normos, 2015 m. buvusios tarp mažiausių euro zonoje, per ketverius metus padidėjo beveik pusantro karto ir šiuo metu yra gerokai didesnės už vyraujančias euro zonoje (Lietuvoje – 2,3 proc., euro zonoje – 1,8 proc.).
Lietuvos bankas inicijuoja viešą diskusiją dėl būdų konkurencijai būsto paskolų rinkoje padidinti. Bankas rinkos dalyvių reakcijų lauks iki sausio pabaigos.
Ieškodamas išeities iš susiklosčiusios situacijos, Lietuvos bankas siūlo kelis būdus, kaip sušvelninti paaštrėjusią padėtį.
Pirmoji – naujų skolintojų pritraukimas.
Kai kuriose Vakarų Europos šalyse (pavyzdžiui, Belgijoje, Islandijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje) didieji instituciniai investuotojai – draudimo įmonės ar pensijų fondai – gali teikti būsto paskolas tiesiogiai, per tarpininkus arba įsigydami su būsto paskolomis susijusius vertybinius popierius ir taip padidinti būsto paskolų pasiūlą bei pasirinkimą vartotojams.
Lietuvoje šiuo metu draudimo įmonės, pensijų ir investiciniai fondai negali tiesiogiai teikti būsto paskolų.
Kita būsto paskolų pasiūlos didinimo kryptis – skolinimo tarpvalstybiniu lygiu supaprastinimas. Lietuva galėtų pakeisti savo būsto paskolų rinką taip, kad taptų itin patraukli kitų šalių būsto kredito davėjams ir būtų pavyzdžiu kitoms šalims aktyviai siekdama bendros ES rinkos įgyvendinimo būsto paskolų srityje ir taip sudarydama savo gyventojams plačias būsto paskolų pasirinkimo galimybes.
Antroji – geriausio būsto paskolos pasiūlymo paieškos palengvinimas ir skaitmenizavimas.
Šios krypties pasiūlymai ir idėjos labiausiai susiję su siekiu informaciją apie produktus bei jų teikėjus padaryti kuo labiau prieinamą, lengviau palyginamą, o geriausio būsto paskolos pasiūlymo paiešką – kaip įmanoma paprastesnę. Pavyzdžiui, visų būsto paskolų davėjų įkainiai ir palūkanų normos galėtų būti skelbiamos bendroje platformoje. Tai padidintų rinkos skaidrumą ir padėtų vartotojams lengviau palyginti siūlomas būsto paskolų teikimo sąlygas.
Galima alternatyva – labiau populiarinti kredito tarpininkų veiklą, būsto paskolų pasiūlymų paieškos internetinių platformų kūrimą, kad vartotojai galėtų paprasčiau gauti ir išsirinkti labiausiai jų poreikius atitinkančius kreditavimo pasiūlymus iš daugelio kredito davėjų.
Anot T.Garbaravičiaus, kol kas Lietuvoje tėra vienas kredito tarpininkas.
Šios krypties pasiūlymai susiję ir su technologijų plėtra. Pavyzdžiui, išplėtojus standartizuotą lietuvišką arba ES finansinį pasą, kuriame būtų kaupiama vartotojo finansinė informacija, būtų galima sumažinti tiek informacijos apie potencialų paskolos gavėją rinkimo ir apdorojimo sąnaudas kredito davėjams, tiek supaprastinti vartotojui kredito paraiškų pateikimą dideliam kredito davėjų skaičiui.
Trečioji – paprastesnis ir aktyvesnis būsto paskolos refinansavimas.
Lietuvoje, priešingai nei Švedijoje ir kitose Skandinavijos valstybėse, būsto paskolos refinansuojamos retai, nors refinansuojant paskolą su kredito davėjais būtų galima susitarti dėl geresnių paskolos sąlygų, palūkanų normų ir taip sutaupyti.
Pavyzdžiui, būsto refinansavimu užsiimantys kredito davėjai – Švedijos būsto paskolų rinkoje veikiantys FinTech startuoliai – mažesnes palūkanas nei tradiciniai bankai gali pasiūlyti dėl orientacijos į patikimesnius skolininkus ir mažesnių veiklos sąnaudų dėl efektyvesnių ir skaitmenizuotų veiklos procesų. Pasak Lietuvos banko atstovo, Švedijos FinTech startuoliai ieško tų paskolų turėtojų, kurie jau yra grąžinę dalį paskolos.
Anot T.Garbaravičiaus, Lietuvoje kol kas refinansuojama 5-10 proc. būsto paskolų portfelio. Tokius menkus skaičius lemia pats proceso sudėtingumas.
„Be to, daugelis žmonių pasiima paskolą ir ją pamiršta, nors po kelerių metų, jau grąžinus dalį paskolos, bankai galėtų pasiūlyti ir patrauklesnes sąlygas. Žmonės turėtų stebėti rinką – galbūt taip sutaupytų“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys.
Jo teigimu, britų šių metų kovą atliktas tyrimas parodė, kad, jei būsto paskolas pasiėmę Didžiosios Britanijos gyventojai būtų paskolas refinansavę, per metus jie būtų galėję sutaupyti apie 550 svarų sterlingų.
