Kiekvienas žemdirbys, aiškindamas apie jo auginamų daržovių ar vaisių kainų pokyčius, pirštu baksnoja į dangų. Besikeičiančios gamtos sąlygos verčia perrašyti ir šių produktų kainas parduotuvių lentynose.
Vis dėlto nedera smarkiai burnoti ant pernykštės sausros, nes vasaros pabaigoje užsukę lietaus debesys dar suskubo paauginti daržoves.
Tai žemyn spūstelėjo vidutines morkų kainas: pastarąjį gruodį, palyginti su 2018-ųjų gruodžio pabaiga, nepakuotų morkų kilogramas prekybos tinkluose kainavo trečdaliu pigiau – apie 0,3 euro.
Apie 17 proc. per metus atpigo burokėliai – iki 0,29 euro už kilogramą. Tačiau virtų, vakuume pakuotų burokėlių kaina per metus pakilo nuo 1,03 iki 1,19 euro – apie 15 proc.
Vidutinė supakuotų bulvių kilogramo kaina parduotuvėse pakilo dešimtadaliu – nuo 0,46 iki 0,51 euro.
Savikainą augina ir algos
Daržovių lentynose brangimo rekordą pernai viršijo rauginti kopūstai. Jų vidutinė kilogramo kaina pakilo vos ne dvigubai – nuo 0,9 iki 1,71 euro.
Tačiau žaliavos – baltagūžių kopūstų vidutinė metinė kaina išliko nepakitusi. Ji sukasi apie 0,35 euro už kilogramą.
„Raugintų kopūstų kaina yra 80–90 proc. didesnė. Tam didžiausios įtakos daro ne žaliavos kainų pokyčiai – juk baltagūžiai kopūstai šiemet pigesni nei 2018-aisiais.
Prieš metus už jų kilogramą mums, augintojams, buvo mokama 0,3–0,35 euro, šiuo metu – 0,23–0,25 euro. Tačiau šioms daržovėms perdirbti reikia daug rankų darbo, didelės ir energijos sąnaudos.
Pernai brango degalai, elektra. Šiais metais ji taip pat jau brangesnė.
Vos ne dvigubai pabrango ir raugintiems kopūstams pakuoti skirti maišeliai. Taip centas po cento pabrangsta galutinis produktas“, – kalbėjo Kėdainių rajono Lančiūnavos ūkininkas Vidmantas Girdzijauskas.
Dar viena ypač svarbi savikainos dedamoji – darbuotojų algos. Anot pašnekovo, pernai minimalų atlyginimą teko didinti du kartus, dabar vėl tai tenka daryti.
„Ta pati padėtis yra ir kaimynystėje – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje perdirbtos daržovės yra dar brangesnės.
Priežastys tos pačios – brangi energija, kylančios algos, o pas mus – dar ir pridedami mokesčiai“, – užsiminė pašnekovas.
Pinigus ryja sertifikatai
Išskirtinis praėjusių metų bruožas – pirkėjai turėjo mokėti brangiau už nacionalinės kokybės produktus (NKP). Pavyzdžiui, burokėliai, kurių pakuotės ženklinamos „Kokybės“ ženklu, pabrango 17 proc. – iki 0,69 euro už kilogramą, morkos – nuo 0,9 iki 1,29 euro.
Baltagūžių kopūstų su NKP ženklu kaina pakilo 50,8 proc. – nuo 0,6 iki 0,9 euro, svogūnai per metus parduotuvėse pabrango nuo 0,78 iki 1,3 euro – apie 65 proc.
NKP ženklu ženklinamos daržovės, vaisiai bei uogos nuo įprastinių skiriasi tuo, kad jas auginant ribojamas mineralinių trąšų bei pesticidų kiekis – tausojama aplinka.
Anot Šiaulių rajono Daugėlaičių kaime ūkininkaujančio Lino Šateikos, ūkininkams apčiuopiamos naudos NPK sertifikatai dažniausiai neduoda – daržovės iš jų superkamos už tą pačią kainą, kaip ir užaugintos įprastiniu būdu.
Pavyzdžiui, už vienokių ir kitokių morkų kilogramą šiuo metu supirkėjai moka apie 20 centų.
Bet, pasak V.Girdzijausko, vis dėlto NKP produktų savikaina yra daug didesnė, nes joje atsiduria ir ūkių sertifikavimo išlaidos.
„Dauguma mūsų, kurie turime NKP pažymėjimus, turime ir tarptautinius „Global G.A.P.“ sertifikatus.
Jie suteikiami po akylų patikrų ir kainuoja didžiulius pinigus.
Ūkis turi atitikti išskirtinius reikalavimus, todėl reikia didelių indėlių į gamybos procesą. Viskas galop atsiduria produktų savikainoje. Bet pirkėjas viso to juk nemato, nes negauna informacijos“, – aiškino V.Girdzijauskas.
Pasak „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, ne tik nacionalinės kokybės produktų, bet ir visų daržovių kainoms daugiausia įtakos padarė menkesnis nei įprasta derlius.
„Pastebėjome, kad šiemet jaučiamas aukštos kokybės baltagūžių kopūstų, morkų stygius, tai atspindi ir jų kainos“, – sakė V.Drulienė.
Kainas diktuoja lenkai
Anot įvairias NKP daržoves auginančio L.Šateikos, smarkiausiai per pastaruosius porą metų pakilo svogūnų supirkimo kaina – maždaug penktadaliu. Dabar už jų kilogramą supirkėjai ūkininkams moka apie 0,25 euro.
Kainą padidino ir tai, kad Vidurio Lenkijoje pernai buvo labai prastas jų derlius – pasiūla smarkiai sumenko.
„Lenkija, kaip ir Nyderlandai, yra valstybės, diktuojančios daržovių kainas. Įvežamų iš Lenkijos į Lietuvą daržovių kainos gali skirtis vos pora centų, bet mums tai blogai.
Nes pas kaimynus auginimo sąlygos palankesnės, regionas didelis, augalų vegetacija ilgesnė. Ten viską paprasčiau ir pigiau užauginti, ypač svogūnus“, – kalbėjo L.Šateika.
Kadangi gamta pasikliauti nebeįmanoma, daržovių augintojai apsirūpinę laistymo sistemomis. Bet jai reikia elektros energijos, o tai didina savikainą.
Sumoka už pakuotę
Anot NKP sertifikatą turinčio Šakių rajono ūkininko Martyno Laukaičio, visų daržovių kainų šuolį aukštyn pernai nulėmė gamtos sąlygos. Pavyzdžiui, sausra ir karštis sudarė palankias sąlygas kenkėjams veistis – kopūstų kokybė buvo prastesnė. Sausas pavasaris stabdė morkų augimą – jos ilgai skurdo.
Tačiau ne tik gamtos sąlygos galutiniam vartotojui primeta didesnę „Kokybės“ ženklą turinčių daržovių kainą. Įtakos tam turi ir pakuotės.
„Kuo mažesnė pakuotė, tuo didesnės pakavimo sąnaudos, ir tai regima galutinėje prekės kainoje.
Jeigu morkos pakuojamos po 1 kilogramą ir po 10 kilogramų, jų kaina smarkiai skirsis, nes mažosios pakuotės kaip reikiant pabrango.
Čia ir klupinėja statistikos rinkėjai, kurie iškreipia realybę“, – teigė M.Laukaitis.
