Išskirtinis dalykas. Taip apie nekilnojamojo turto rinkos tendencijas, kai būstus siūloma pirkti dar nė neturint statybas leidžiančio dokumento, sakė bendrovės „Hanner“ valdytojas Arvydas Avulis.
Jo apskaičiavimais, 17 proc. butų, kuriuos paskutinę praėjusių metų dieną nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai siūlė įsigyti Vilniuje, sudarė būtent tokie objektai.
Iš viso buvo siūlomi 4845 butai, o daugiau nei 800 iš jų – dar tik planuojamuose statyti namuose.
Pirkėjai tiki ateitimi
„Manau, tai susiję su tuo, kad į rinką ateina nemažai jaunų žmonių, kurie neturi kapitalo ir bando jį surinkti pardavimą pradėdami anksčiau nei statybas. Tai rodo, kad šiandien pirkėjų pasitikėjimas labai didelis“, – sakė A.Avulis.
Bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų skyriaus vadovas Saulius Vagonis tokius pasiūlymus įvertino kaip rinkodaros strategiją, kai potencialų pirkėją bandoma suvilioti jam pasiūlant galbūt patrauklesnį objektą nei tas, kurį žmogus jau yra nusižiūrėjęs.
Nepaisant to, ar už būsto rezervavimą NT plėtotojas prašo 2 tūkst., ar 10 tūkst. eurų, kol pastatas nėra atiduotas naudoti, sudaryti notarinės pirkimo ir pardavimo sutarties neįmanoma.
Vadinasi, pirkėjas rizikuoja prarasti visą įmokėtą sumą.
Ramino dėl krizės
Įmonės „Inreal“ grupės NT analitiko Tomo Sovijaus Kvainicko nuomone, tokių objektų atsiradimu stebėtis nereikia – kai padidėja rinkos aktyvumas, vis daugiau statytojų iš jos nori uždirbti.
Nors iš pirmo žvilgsnio vaizdas gali priminti ikikrizinį laikotarpį, kai vienas po kito dygo nauji NT plėtotojai, specialistas ramino ir teigė, kad dabar padėtis visai kitokia.
„Krizė ateina ne todėl, kad NT kainos pakyla. Atvirkščiai, NT kainos nukrinta, nes atėjo krizė. O dabartiniu laikotarpiu galimos problemos būtų susijusios tik su konkrečiu plėtotoju.
Tarkime, jis imasi sudėtingo projekto, dėl patirties stygiaus klaidingai apskaičiuoja darbų sąmatą, todėl projektas gal ir nebus baigtas. Rinkoje padėtis gera, tačiau dėl menkos patirties plėtotojas gali neįvertinti darbų kainos“, – svarstė T.S.Kvainickas.
Jo nuomone, jei projektas neišskirtinis, vargu ar būstus jame bus skubama parduoti dar neturint statybos leidimo. Tačiau jei statytoju pasitikima, tuomet pardavimas gali prasidėti bet kada.
Pirko daugiau, nei statė
Pernai Vilniaus NT rinka buvo aktyvi – itin sparčiai augo parduotų butų skaičius. Rekordinius 5,2 tūkst. naujos statybos butų sostinėje 2019-aisiais pardavę NT plėtotojai užfiksavo bendrą didžiausią visų laikų rezultatą.
„Naujų būstų rinkos kilimas pirmaisiais mėnesiais buvo nerealus – sausį pardavimo augimas buvo didesnis nei 100 proc., o metus, palyginti su 2018 metais, baigėme su 39 proc. augimu. Įspūdinga – tokio šuolio nėra buvę“, – teigė „Hanner“ valdybos pirmininkas A.Avulis.
Įmonė „Darnu Group“ 2019 metais Vilniuje pardavė 40,54 proc. daugiau naujos statybos butų nei 2018-aisiais. Užpernai pardavimo augimas sostinėje buvo gerokai kuklesnis ir tik 3,8 proc. viršijo 2017-ųjų rezultatus.
„Per praėjusius metus rinkoje buvo nupirkta daugiau butų, nei plėtotojai spėjo pasiūlyti. Mūsų duomenimis, vidutinė parduodamo naujo buto kaina pernai gruodžio pabaigoje Vilniuje siekė 1990 eurų už kvadratinį metrą“, – skaičiavo „Darnu Group“ pardavimų direktorius Mantas Umbrasas.
Tiesa, S.Vagonis iš „Ober-Haus“ euforiją prigesino atkreipęs dėmesį į tai, kad stebinančius 2019 m. pradžios rezultatus iš dalies lėmė ir palyginti prasti 2018 metų skaičiai.
Investuoja į būstą
A.Avulio nuomone, prie neįprasto naujų butų pardavimo augimo pernai prisidėjo kilę gyventojų atlyginimai, augantys indėliai bankuose ir kasmet 3–4 tūkstančiais padidėjantis sostinės gyventojų skaičius.
Skaičiuojama, kad per ketverius pastaruosius metus atlyginimai Vilniuje augo 47 proc., o būsto kainos – 19 proc.
Privačių asmenų indėlių bankuose per tą patį ketverių metų laikotarpį padaugėjo 50 proc. – vidutiniškai milijardu eurų per metus, todėl žmonės ieško, kur lėšas investuoti, ir kaip vieną alternatyvų renkasi NT.
S.Vagonio apskaičiavimais, po penkių mėnesių sueis dešimtmetis, kai būsto kainos Vilniuje nuolat kyla. Per tą laiką jos vidutiniškai padidėjo apie 40 proc.
Per dešimtmetį naujos statybos butai miegamuosiuose rajonuose pabrango 29 proc., o Senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose (Žvėryne, Antakalnyje, Naujamiestyje, Užupyje) – 56 proc.
