Įspūdingai augo gyventojų indėliai bankuose, prekės ir paslaugos brango gerokai lėčiau nei augo atlyginimai. Tačiau ateinantį dešimtmetį vis labiau ryškės progresą slopinantys veiksniai.
Tokios „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio įžvalgos.
Kaip nė vienai kitai ES valstybei priartėti prie Bendrijos vidurkio Lietuvai padėjo labai stipriai augęs eksportas. Dabar jis sudaro 80 proc. BVP, prieš 10 metų tai buvo 50 proc.
Gyventojų ir įmonių indėlių bei paskolų portfelis šiandien atrodo sveikai, o gyventojų indėlių apimtys per 10 metų padvigubėjo nuo 7 iki 15 mlrd. eurų.
Nuo 2009-ųjų iki 2019-ųjų visos prekės ir paslaugos brango 19,3 proc. – gerokai lėčiau nei pajamos, kai vidutinis darbo užmokestis (VDU), atskaičius mokesčius, per tą patį laikotarpį padidėjo 77 proc., vidutinė senatvės pensija – 60 proc. Ji pastaruosius dvejus metus kyla sparčiau nei VDU. Iš atskirų prekių grupių per dešimtmetį pigo tik komunikacijos paslaugos – fiksuotas 22,4 proc. kainų smukimas.
Menkiausiai augo drabužių ir avalynės (1,3 proc.) kainos, stipriausiai – 50,9 proc. – aliejai. Pienas per minėtą laiką brango 42,7 proc., duona ir grūdai – 19,6 proc., cukrus ir saldumynai – 10 proc., mėsa – 6,8 proc., degalai – 21,3 proc., odontologų paslaugos – 31,4 proc.
Darbo jėgos aktyvumo lygis per dešimt metų pakilo į rekordines aukštumas – vis mažiau Lietuvos gyventojų darbo rinkoje yra neaktyvūs. Daugiau vyresnio amžiaus žmonių neskuba išeiti į senatvės pensiją, anksčiau į darbo rinką įsitraukia jaunimas. Jei prieš 10 m. pasiekę pensinį amžių dirbti likdavo 5 proc. gyventojų, tai dabar – 9,6 proc., jaunimo – 15-24 m. – grupėje fiksuotas augimas nuo 30 iki 37 procentų.
Skaičiuojama, kad per dešimtmetį iš Lietuvos emigravo 282 tūkst. gyventojų. Tačiau praėjusiais metais tendencija pasikeitė – į Lietuvą sugrįžtančių ir atvykstančių gyventojų buvo 10,8 tūkst. daugiau nei išvykstančiųjų.
Nuo 30 iki 60 tūkst. padaugėjo Lietuvoje gyvenančių užsieniečių. N.Mačiulis ramina – didesnė imigrantų dalis nėra skurdžios valstybės bruožas ir nepagrįsta baimintis, jog jie sumažins vietinių darbuotojų atlyginimus.
„Lietuvoje užsienyje gimę gyventojai dabar sudaro 4,7 proc., Liuksemburge – kiek per 50 proc., Švedijoje – 18 proc., Belgijoje – 17 proc., Vokietijoje – 15,9 proc. Pripažinkime – šios šalys nėra skurdžiausios“, – kalbėjo banko ekonomistas.
Prieš dešimt metų sunkiame materialiniame nepritekliuje – negalėjo patenkinti būtiniausių poreikių – buvo 20 proc. Lietuvos gyventojų. 2018 m. taip gyveno vienas iš dešimties žmonių. Pernai metų statistikos dar nėra, tačiau „Swedbank“ ekonomistai neabejoja, kad skaičiai bus dar geresni.
„Šį dešimtmetį BVP ir gyvenimo kokybės augimą toliau skatins išliekantis Lietuvos įmonių konkurencingumas daugelyje eksporto rinkų. Tačiau paslaugų eksporto augimą gali apkarpyti, pavyzdžiui, ES mobilumo paketas. Vis labiau išryškės ir progresą slopins kiti veiksniai – mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, ketvirtadaliu mažesnė ES parama bei įsisenėjusios švietimo problemos ir negerėjanti švietimo kokybė“, − prognozavo N.Mačiulis.
Ekonomistas pabrėžė, kad nereikėtų tikėtis vien savaiminio progreso, ir jį palaikyti turėtų ir adekvati ekonominė politika. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad chaotiški ir nepagrįsti mokesčių pokyčiai veda ne prie didesnių biudžeto pajamų, o prie galimai didesnio mokesčio vengimo.
„Pastaruoju metu dažnai girdime apie ketinimus didinti mokesčius ir perskirstymą per valstybės biudžetą, bet, deja, daug rečiau apie viešojo sektoriaus efektyvumą galinčias didinti, švietimo kokybę kelti ir ilgalaikio augimo potencialą išlaisvinti reformas.
Perskirstymas per biudžetą gali didėti, tačiau ne didinant mokesčius tiems, kurie ir taip jų sumoka daugiausiai, o mažinant diskriminuojančias ir konkurenciją iškraipančias lengvatas bei kovojant su mokesčių vengimu“, − teigė ekonomistas.
