Vyras mokėti už neplanuotus darbus neskubėjo – pirmiausia kreipėsi į namą administruojančią įmonę „Senamiesčio ūkis“, prašydamas paaiškinti, kas tiksliai buvo padaryta. Vilnietis tikino atsakymo laukęs nuo spalio iki sausio. Per tą laiką, negavęs atsakymų telefonu, spėjo namo administratoriui nunešti užklausą raštu ir dar kreiptis į Vilniaus savivaldybę. Nepaisant to, anot Ryšardo M., viskas baigdavosi tuo pačiu – tyla.
„Gyventojai nežino, nei kokie darbai atlikti, nežinia, ar jie padaryti kokybiškai, o pinigus mokėti reikia. Prieš metus buvo atlikti lietaus nuotekų remonto darbai. Pinigus sumokėjome, o vanduo per sieną teka iki šiol“, – kodėl neskuba mokėti nurodytų sumų, aiškino vyras.
Nesulaukęs atsakymų vyras svarstė, jog nemenka suma už stogo remontą galėjo susidaryti štai kaip: butą su palėpe turėjęs kaimynas įsirengė stoglangius, o stogas po kurio laiko ėmė varvėti. Kadangi ši namo konstrukcijos dalis – visų daugiabučio butų savininkų nuosavybė, išlaidas už jos remontą namo administratorius visiems ir padalino.
Perdavė skolų išieškotojams
Belaukiant atsakymų iš būsto administratoriaus, vilniečio 216 eurų skola buvo perduoda skolų išieškotojams. Todėl vyrui be pinigų už remonto darbus nurodyta papildomai sumokėti 35 eurus už pastarųjų darbą.
Daugiabutį administruojanti įmonė „Senamiesčio ūkis“ aiškino, kad minėtiems remonto darbams buvo panaudotos surinktos kaupiamosios lėšos, tačiau darbų sąmata jas viršijo. Bendrai elektros dalies renovacijos darbams buvo panaudota 550 eurų iš sukauptų lėšų, kai iš viso jie kainavo 1645 eurus su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Stogo remonto darbų sąmata – 2268 eurai su PVM. Jiems, namo administratoriaus teigimu, iš sukauptų lėšų panaudoti tik 28 eurai.
„Senamiesčio ūkio“ direktorius Modestas Kuzmickas portalui lrytas.lt aiškino, kad elektros sistemos remonto darbai daugiabutyje, kuriame gyvena Ryšardas M., buvo atlikti remiantis kasmetinės apžiūros aktu, kuriame nustatyta, kad laiptinės elektros skyduose esantys laidai neatitinka Statybų techniniame reglamente nurodytų gaisrinės saugos reikalavimų bei Saugos eksploatuojant elektros įrenginius reikalavimų. Todėl elektros instaliaciją teko renovuoti.
Stogo remonto darbai buvo atlikti gavus patalpų savininko pranešimą apie šlampančias lubas jam priklausančiose patalpose.
Apie planuojamus darbus nežinojo
Ryšardas M. stebėjosi, kodėl apie tokius darbus namo gyventojai nebuvo informuoti. Tiesa, iš to, ką sako gyventojas, ir tai, kokią informaciją pateikia namo administratorius, ne viskas sutampa. „Senamiesčio ūkis“ tvirtina, kad buto savininkui dar lapkričio pabaigoje buvo atsakyta raštu, o apie numatomus darbus gyventojai buvo informuoti administratoriaus skelbimų lentoje ir savitarnos svetainėje.
Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis aiškino, jog apskritai ne visais atvejais reikia būstų savininkų sutikimo. Jei kalbama apie planinius darbus, kurie jau patvirtinti gyventojų susirinkime, darkart pritarimo gauti nebereikia – jis gautas per susirinkimą, kai darbai buvo patvirtinti.
Tačiau jei tai – neplaniniai darbai bendrose patalpose ir ne avarija, būtinas 51 proc. būsto savininkų pritarimas. Ir jokio skirtumo – numatoma naudoti sukauptas lėšas ar susidariusią sumą būstų savininkams ketinama padalinti vėliau.
