Tie ūkininkai, kurie nuvyko į Briuselį, nusivežė ir lauktuvių. Jie savo valstybių vadovus vaišins specialiu energetiniu gėrimu – „Viršūnių susitikimo sultimis“, pagamintomis iš vietinių produktų.
Viliamasi, kad tai valdžiai padės susitelkti derybų maratone.
Protestuoja ir stambieji ūkininkai
Baltijos šalių vadovai Estijos, Latvijos ir Lietuvos vadovai ketvirtadienį Briuselyje prisijungs prie 200 ūkininkų iš trijų šalių, kad paragintų teisingai paskirstyti tiesiogines išmokas pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP).
Šiandien, vasario 20-ąją, Baltijos šalių ūkininkai, Briuselyje susirinko prieš neeilinį Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą. Jų tikslas – susitarti dėl ES 2021-2027 metų daugiametės finansinės programos (DFP).
Aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai lems Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžetą po 2020-ųjų.
Per ankstesnį derybų ratą, praėjusių metų gruodį, trys Baltijos šalių lyderiai bendroje deklaracijoje paragino „visišką tiesioginių žemės ūkio išmokų suartėjimą iki DFP pabaigos“.
Reikalavimų potekstė
Vis dėlto namie likę vidutinių bei šeimos ūkių savininkai nepalaiko protesto akcijos. Jų teigimu, reikalavimuose yra surašyta ir tai, ką ne visi pastebi.
Jie kalba apie tai, kad visuomenei yra bandoma pateikti žinią, kad kovojama dėl didesnių tiesioginių išmokų, bet garsiai ne viskas pasakoma. Pasirodo, kad stambieji ūkininkai savo prašymuose nurodė ir tai, kad ES neribotų tiesioginių išmokų – kad netaikytų vadinamųjų lubų.
„Nesąžininga taip elgtis“, – pratarė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis.
Anot V.Juodsnukio, per pastaruosius dešimtį metų 7 mln. smulkių ir vidutinių ūkių Europoje pasitraukė iš žemės ūkio gamybos.
„Pernai man teko dalyvauti tarptautiniame forume, surengtame Briuselyje. Europos Komisaras Philas Hoganas ir EK vicepirmininkas Fransas Timmermanas forume kalbėjo apie tai, kad toliau taip plėtoti žemės ūkio kaip iki šiol nebegalima – blogai, kad apie 90 proc. lėšų atitenka mažam kiekiui ūkininkų.
Forume buvo sutarta parengti tokią tvarką, kad kuo daugiau ES paramos lėšų pasiektų šeimos bei vidutinius ūkius – kad žmonės grįžtų į kaimą ir užsiimtų jame žemės ūkio veikla.
Būtent per forumą buvo pasiūlyta nubrėžti 60 tūkt. eurų ribą – tai tiesioginių išmokų kiekis, tenkantis vienam ūkiui ar bendrovei. Dabar Lietuvoje ši riba siekia 150 tūkst. eurų. Be to, mūsų šalyje vos 4 proc. ūkių gauna 80 proc. visų tiesioginių išmokų.
Be to, tie 3-4 proc. ūkių valdo 60 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Jie ūkininkauja labai intensyviai – netausoja žemės, o tai mūsų kraštui nepriimtina. Stambieji ūkininkai – koncernai superka kur tik įmanoma Lietuvoje žemę, nes įstatymas, ribojantis jos kiekį, neveikia.
Taigi ES lėšos, kurios buvo skirtos kaimo plėtrai, realiai buvo naudojamos kaimui naikinti.
Agrarinės ekonomikos institutas yra pateikęs išvadas, kad kone visi stambieji ūkiai, susėmę didžiąją dalį ES paramos, pelną gauna tik iš tiesioginių išmokų. Vadinasi, jie arba slepia iš gamybos gaunamas pajamas, kad nereikėtų mokėti mokesčių, arba ūkininkauja nevykusiai“, – kalbėjo V.Juodsnukis.
Sukalė lubas
Europos Komisijos manymu, netinkamas paramos paskirstymas yra didelė problema. Valstybės – ES narės su tuo neįstengia kovoti, ypač Rytų Europoje.
Stambieji ūkiai ar įmonių grupės gauna ir tiesiogines išmokas, mokamas už dirbamos žemės plotus, ir investicines lėšas.
Tačiau ES siūlymas riboti išmokas – sukalti 60 tūkst. eurų lubas, nenaudingas tiems ūkininkams, kurie deklaruoja didelius žemės plotus ir peržengia šį limitą.
Būtent jie ir sukilo, kovodami ir dėl didesnių tiesioginių išmokų, kurios išties diskriminuoja Baltijos šalis, bet kartu nori, kad tos „lubos“ būtų išardytos.
„Mūsų šalies prezidentas Gitanas Nausėda pasisako už tai, kad Lietuvoje reikia pagelbėti vidutiniams ir šeimos ūkiams. Dalyvaudamas tambiųjų žemdirbių proteste jis bus suklaidintas“, – patikino ūkininkai, kurie neremia akcijos.
Šiuo metu Lietuvos ūkininkai už hektarą žemės gauna skirtingas tiesiogines išmokas.
Stambiesiems ūkiams jos sudaro apie 100-150 eurų, tuo tarpu vidutiniams bei šeimos ūkiams jos apskaičiuojamos, atsižvelgiant į pirmuosius 30 hektarų, jaunųjų žemdirbių ūkininkavimą bei kitus veiksnius. Ir išmoka siekia 130–200 eurų.
Teisoginių išmokų vidurkis ES yra apie 259 eurus.
Paskaičiuota, kad stambieji ūkiai yra gavę ne vieną milijoną eurų ES paramos lėšų. Tuo metu smulkieji ūkiai negauna investicinės paramos, nors ji skiriama atskirčiai mažinti tarp kaimo ir miesto – padėti įsitvirtinti pradedantiems ūkininkauti žmonėms.
Atstovauja grūdų kooperatyvus
„Netiesa, kad mes susiskaldę – mes vieningi. Mes čia visi kartu dainuojame“, – štai toks Balsas atsivijo lrytas.lt iš Briuselio.
Taigi protestas įkaitino ūkininkų emocijas.
„Žemės ūkio taryba, jungianti apie 10 žemės ūkio organizacijų, organizavome šį protestą. Mes atstovaujame apie 80 proc. žemės ūkio sektoriaus.
Tai mes protestavome, statydami Lietuvoje žaliuosius kryžius, mes surengėme ir su traktoriais protesto akciją“, – patikino Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų pirmininkas Dainius Kižauskas.
Jo teigimu, Lietuvoje yra dešimt kooperatyvų, kurie vienija ūkininkus, turinčius nuo 10 iki 200 hektarų žemės. Vadinasi, ne tik stambieji ūkininkai pasiekė Briuselį.
„Mes užimame 20 proc. grūdų rinkos. Taigi ne stambiuosius ūkius čia atstovaujame, – kirto D.Kižauskas. – Atsiskyrėme nuo Žemės ūkio rūmų, nes yra baisi takoskyra tarp tų, kurie nieko nedaro ir užsiima demagogija“.
Taip A.Kižauskas, patikinęs, kad ūkininkai Briuselyje vieningi, kartu paliudijo, kad žemdirbiai Lietuvoje susiskaldę. Vieningi – ten, kur kalba sukasi apie tiesioginių išmokų suvienodinimą.
Mažųjų neignoruoja
Pasak Pakruojo ūkininkų sąjungos pirmininko Albino Navicko, reikalaudami vienodų tiesioginių išmokų ūkininkai Briuselyje yra vieningi.
„Ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriuje yra 131 narys, tarp jų yra 14 ūkininkų, kurių turima žemė neviršija 3 hektarų. Taigi Briuselyje ir juos atstovauju.
Dėl „lubų“ – tai būtų išplėstinė diskusija. Kol kas bendras mūsų tikslas – vienodos tiesioginės išmokos.
Esu ir Joniškio kooperatyvo „Aruodas“ steigėjas ir narys. Galiu patikinti, kad mūsų nariai neskirstomi – vienijame ūkininkus, turinčius nuo 30 hektarų iki stambių ūkių.
Nes apie 50 proc. kooperatyvo narių yra ūkininkai, dirbantys 100-150 hektarų žemės.
Taigi čia susivienijo žmonės, kurie dirba apie 80 proc. žemės, ir mažųjų tikrai neignoruojame. Taigi mes pykstame, jei kiti apie mus kalba kaip apie susiskaidžiusius“, – sakė A.Navickas.
Į Briuselį nuvažiavęs jaunasis ūkininkas iš Biržų rajono Tadas Micikevičius sakė, kad jis pats nuo 2009-ųjų dirba 190 hektarų žemės.
„Auginu javus. Mūsų krašte – prasta, nenaši žemė. Tad į Briuselį vykau ne tik dėl savo ūkio – esu deleguotas ir kitų to krašto ūkininkų. Mus visiems svarbu, kad konkuruotume vienodomis sąlygomis“, – patikino T.Micikevičius.
Užprogramuota istoriškai
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos teigimu, nesąžiningo tiesioginių išmokų paskirstymo klausimas tęsiasi iki Baltijos šalių stojimo į ES etapo. Jau tuo metu pradiniai mokėjimų skaičiavimai buvo pagrįsti laikotarpiu, per kurį šalys vykdė didelę žemės reformą, pereidamos nuo sovietinio centralizuoto modelio prie šeimos ūkininkavimo struktūrų.
To pasekoje, buvo remiamasi precedento neturinčiu našumo sumažėjimu per tuos metus, kuris akivaizdžiai neparodė faktinių gamybos pajėgumų, o tai sukėlė istorinę neteisybę.
Prieš septynerius metus, 2013 m. vasario mėn., Europos Vadovų Taryba vieningai sutarė, kad „vėliausiai iki 2020 m. visos valstybės-narės turėtų pasiekti bent 196 EUR už hektarą išmoką dabartinėmis kainomis“.
Nuo to laiko Baltijos šalių ūkininkai ir toliau sistemingai gauna ne daugiau kaip 54–60 proc. Europos vidurkio tiesioginių išmokų, nepaisant pakartotinių raginimų nutraukti šį nesąžiningą lėšų paskirstymą, kuris neatspindi žemės ūkio realybės Baltijos šalys.
Nors Baltijos šalių ūkininkai gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES, jų gamybos išlaidos yra daug didesnės nei ES vidurkis – atitinkamai 129 proc. Estijoje, 112 proc. Lietuvoje ir 113 proc. Latvijoje.
Baltijos šalių ūkininkai taip pat yra labai susirūpinę, kad augančios ES ekologinio susitarimo ir klimato neutralumo tikslo ambicijos nėra suderintos su tinkamu BŽŪP finansavimu. Tuo pat metu smarkiai sumažinus kaimo plėtrai skirtą biudžetą, savo veiksmingumą įrodžiusiai politikai Baltijos šalyse, kyla pavojus kaimo gyventojų pragyvenimui.
Ne pirmas protestas
Anksčiau Baltijos šalių ūkininkai ne kartą susirinko Briuselyje protestuoti prieš nesąžiningą BŽŪP biudžeto paskirstymo skaičiavimą.
Koalicijos atstovas teigė: „Mes keliausime per Europą, būdami vieningi, kad visoje Europoje vyrautų sąžiningumas. Mums reikia teisingumo, kad vykdytume savo misiją – tausojančiai maitinti žmones, prisidėti prie klimato ir mūsų kraštovaizdžio išsaugojimo „, pakartodami savo tikslą pasiekti politinį susitarimą, kuris ištaisytų istorinę neteisybę.
