Iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio dar liko kelios dienos, o prie dažno gyvenamojo namo ar įstaigos plazdena vėliavos.
Yra kiemų ir pastatų, ant kurių trispalvės ar Lietuvos istorinės vėliavos su Vyčiu plevėsuoja nuolat. Nemažai kauniečių vėliavas iškėlė minėdami Vasario 16-ąją ir jų nenukabina iki Kovo 11-osios. Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie vėliavų nekelia net per didžiausias šventes. Už tai gresia bauda.
„Bauda ne tiek svarbu. Nekelti vėliavos yra negarbė“, – įsitikinęs Kauno ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius.
Plevėsuoja ne tik per šventes
Kauno senamiestyje, prie A.Mapu gatvės 3-iojo daugiabučio namo, plevėsuoja trispalvė.
Namo bendrijos pirmininkė Marija Bžeskienė pasakojo, kad pastatas buvo atnaujintas 2013 metais. Tada gyventojai ir nusprendė, kad kieme reikia įrengti specialų stovą vėliavai.
„Gyventojams susitarti dėl įvairių ūkinių klausimų dažnai sunku. Bet kai nutarėme, kad kieme reikia įrengti stovą vėliavai, prieštaraujančių nebuvo“, – sakė kaunietė.
Vėliava daugiabučio kieme kabo nuolat, ne tik per šventes. Gyventojams tokia tradicija patinka.
Derėtų turėti miesto simbolį
Kauno ceremonimeistras K.Ignatavičius prisimena, kad anksčiau gyventojus reikėdavo raginti, jog per valstybines šventes iškeltų vėliavas. Pastaruoju metu kauniečiai vis labiau didžiuojasi mūsų vėliava, noriai ją kelia prie namų ar kitose vietose.
Keliant vėliavą svarbu ne tik ją deramai pakabinti, bet ir prisiminti, ką reiškia jos spalvos. Geltona – tai saulė, žalia – laukų, o raudona – mūsų kraujo spalva.
„Man labai džiugu, kad vis labiau populiarinama ir istorinė Lietuvos vėliava su Vyčiu. Kauniečiai turėtų nepamiršti, kad Kaunas taip pat turi savo vėliavą. Manau, kad kiekviena šeima ar organizacija greta Lietuvos vėliavos galėtų kelti ir miesto vėliavą, kurioje puikuojasi tauras“, – sakė K.Ignatavičius.
Žinomas kaunietis pastebėjo, jog svarbu, kad žmonės su vėliavomis pagarbiai elgtųsi ir šventėms pasibaigus.
„Yra tekę matyti, kad po iškilmingų šventinių eitynių vėliavos sumetamos kur nors į kampą ir laukia, kol šeimininkai jas prisimins. Toks elgesys tikrai nederamas. Taip pat visai nekelti vėliavos bent per šventes yra tiesiog negarbinga“, – sakė K.Ignatavičius.
Keisti reikėtų kas pusmetį
Įvairias vėliavas nuo 2011 metų siuva kauniečių įmonė „Gtenta“. Šios bendrovės vadybininkas Mantas Kriaučiūnas pasakojo, kad gyventojai ir įmonės trispalves ir istorines Lietuvos vėliavas kur kas aktyviau pradėjo pirkti 2018 metais, kai Lietuva šventė valstybingumo 100-metį.
„Nuo to laiko trispalvių tenka pagaminti du kartus, istorinių vėliavų – net keturis kartus daugiau. Kauno vėliava nėra tokia populiari“, – sakė T.Kriaučiūnas.
Vėliavų specialistas sakė, kad istorines vėliavas žmonės dažniausiai prie savo namų laiko visus metus, todėl jų ir perka daugiau, o trispalves dažniau kelia tik valstybinių švenčių proga.
„Jeigu vėliava lauke plevėsuoja visus metus, ją reikėtų keisti kas pusmetį, nes nors ir galima skalbti, nublukusios ar sudriskusi vėliava atrodo negražiai. Jeigu šį atributą keliate tik per šventes, vėliava gali būti naudojama 5 ir daugiau metų“, – sakė T.Kriaučiūnas.
Laukia įspėjimas ar bauda
Vėliavas siuvanti „Gtenta“ oficialaus dydžio – 100 centimetrų pločio ir 170 centimetrų ilgio trispalves parduoda už 15 eurų, istorinės tokio pat dydžio vėliavos kainuoja 19 eurų.
Įvairiose interneto parduotuvėse ir prekybos centruose trispalvių galima įsigyti ir už 10 ar 14 eurų, istorinės kainuoja brangiau – nuo 20 iki 80 eurų.
Pigesnės vėliavos siuvamos iš poliesterio, brangiausios yra dvipusės, pasiūtos iš prabangesnių audinių, dažnai šilko.
Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas sakė, kad Lietuvos valstybės vėliava per valstybines šventes turi būti iškelta nuo 7 ryto iki 22 valandos vakaro.
Nesilaikantys Vėliavų iškėlimo tvarkos gyventojai ar privačių bendrovių atstovai įspėjami arba jiems skiriama bauda iki 16 eurų. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams – iki 30 eurų.
Bendruomenė įamžino istorinį faktą
2018 metų gruodžio 31 dieną, baigiantis Lietuvos valstybingumo šimtmečio metams ir artėjant 100 metų sukakčiai, kai Kaunas tapo laikinąja šalies sostine, Žaliakalnyje esančiame Pelėdų kalne Pelėdų kalno bendruomenės nariai atgaivino istorines tradicijas ir iškėlė įspūdingo aukščio trispalvę.
42 kv. metrų vėliava simboliškai iškelta į 100 metrų aukštį virš jūros lygio ir yra gerai matoma iš daugelio Kauno vietų. Vėliava iškilo ant 25 metrų aukščio stiebo, skaičiuojama, kad Pelėdų kalnas iškilęs apie 75 metrus. Trispalvės ilgis 8,5 metro, o plotis 5 metrai.
Idėja iškelti vėliavą kilo remiantis istorijos šaltiniais. Tarpukario Lietuvoje išrinkus Steigiamąjį Seimą šioje vietoje trispalvė taip pat plevėsavo. Dabar ji taip pat plazdena kas dieną.
16
Tiek eurų gali tekti sumokėti gyventojams, neiškėlusiems vėliavos per valstybines šventes.
