Teks gyventi iš santaupų
„Kol kas tiesioginio smūgio darbo rinkai ir žmonių pajamoms dar nesijaučia, tačiau situacija gali keistis priklausomai nuo to, kiek laiko užsitęs karantinas ir ekonominė izoliacija“, – įspėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Dabar jau netinkamas metas kalbėti apie taupymą. Dabar jau reikia gyventi iš santaupų“, – sakė pašnekovė. Anot jos, kiekvienas namų ūkis privalėjo būti pasirūpinęs vadinamąja „finansine pagalve“, apie kurią kalba daugelis ekonomistų.
„Finansinė pagalvė“ – tai 3–6 mėnesių asmens ar šeimos būtinųjų išlaidų dydžio santaupos. Ši suma turi būti skirta nenumatytiems atvejams – praradus darbą, susirgus ar, kaip šiuo atveju, išgyventi karantino metu.
FIKVA prezidentas Marius Jansonas apgailestavo, kad žmonės, net ir susidūrę su sunkumais, praradę darbą ir pajamas, neatsisako įpročių išlaidauti taip, kaip ankščiau. „Jie leidžia pinigus kaip leidę, o paskui ieško kaltų“, – kalbėjo jis.
Svarbiausa – peržiūrėti išlaidas
„Žinoma, dabar, kai uždarytos pasilinksminimo vietos, apribotos tiesioginės paslaugos, namų ūkių išlaidos ir taip susitrauks. Visgi šiuo metu su turimais finansais reikia elgtis labai taupiai – atsisakyti ne pirmo būtinumo pirkinių, riboti būtinus“, – patarė ekonomistė.
Jai pritarė ir M.Jansonas. „Dabar reikia tik taupyti ir atidžiai peržiūrėti savo išlaidas. Svarbiausia, ką žmogus šiandien turi padaryti – pasitikrinti savo sąskaitą ir piniginę: kiek jis turi pinigų“, – tvirtai įsitikinęs jis.
„Žmonės turi vesti savo biudžetą lygiai taip pat, kaip veda įmonės – tai reiškia, atidžiai skaičiuoti savo pajamas ir išlaidas. Kiekvienam reikia žinoti savo „fiksuotas išlaidas“ – tai yra, kiek jis išleidžia per mėnesį savo būtiniausioms reikmėms be jokių „kinų ir tortų“.
Tada, ištikus kokiai nelaimei, pavyzdžiui, praradus darbą – žmogus žinos, kiek pinigų jam reikia pragyvenimui ir, sakykim, gavęs išmokas iš Darbo biržos, galės pasiskaičiuoti, kuriam laikui tų pinigų užteks“, – pasakojo M.Jansonas.
Su pinigais reikia elgtis atsakingai
Į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaravimo ir sumokėjimo termino nukėlimą ir galimą komunalinių mokesčių atidėjimą I.Genytė–Pikčienė reaguoja teigiamai.
„Šios priemonės skirtos padėti žmonėms ir įmonėms, kurios susiduria su problemomis“, – sakė ji.
Į abejones, ar tokie atidėjimai žmonėms nepakenks, mat kai kurie vėliau gali pamiršti susimokėti atidėtus mokesčius, o jiems skirtus pinigus išleisti kažkur kitur, ekonomistė atsakė, kad kiekvienas pilietis turi atsiminti, jog „nemokamų pietų nebūna“.
„Šiuo laikotarpiu reikia elgtis atsakingai, stengtis išlaikyti savo finansų balansą ir tiesiog išgyventi dabartinę situaciją. Tai pats blogiausias metas prisidaryti skolų“, – tikino ji.
M.Jansonas dėl tokių mokesčių nukėlimų tvirtos nuomonės neturi.
„Įdomu, kaip reaguos valstybė, jei žmogus nesusimokės tų atidėtų mokesčių. Ar areštuos žmonių sąskaitas ir atiduos juos antstoliams, ar bandys su žmonėmis tartis toliau..?“ – svarstė jis.
Pašnekovo nuomone, reikia atsargiai žiūrėti į tokius valstybės pažadus.
„Jie politikuoja. Kartais sako tai, ką žmonės nori girdėti. Kad ir situacija su įmonėmis – sakė politikai, jos mokės algas toliau, viskas lyg ir gražu... bet niekam neįdomu, kad tų įmonių veikla sustojusi ir jos nieko neuždirba, o vis tiek turi mokėti. Mokesčių inspekcija irgi – sako, mes padėsim, bet toliau daro visokius tikrinimus“, – kalbėjo jis.
„Žmonės savo finansus turi valdyti patys, o ne atiduoti valdyti bankams ir valstybei, – įsitikinęs pašnekovas. – Svarbiausia prie savęs, namuose, visada grynaisiais laikyti mažiausiai 3–6 mėnesių savo išlaidų dydžio rezervą, kad šie pinigai prireikus bet kada būtų lengvai pasiekiami“.
