Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija BNS informavo, kad su žiniasklaida jau susitarta nuo balandžio vidurio nutraukti bendrovių prekės ženklo ar pavadinimų skelbimą.
„Pagal susitarimą žiniasklaida nutraukia bet kokios nuotolinių lošimų reklamos skleidimą nuo balandžio 15 dienos. Greičiau iš interneto tinklelių jos negalima išimti. O mes su žiniasklaida tarsimės, kad tie srautai būtų perkelti į kitus laikotarpius“, – teigė asociacijos vadovas Olegas Smirnovas.
Lietuvos lošimų verslo asociacija, kuriai vadovauja Mantas Zakarka, BNS pranešė, kad susitarimas galios iki karantino pabaigos.
„Žiūrime į realią situaciją“, – teigė jis.
Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas patikino, kad situacija dėl azartinių lošimų reklamos yra paūmėjusi.
„Lošimo organizatoriai naudojasi karantino situacija. Didelė dalis žmonių yra prilipę prie kompiuterių, telefonų ar planšečių ekranų. Negalėdami išeiti iš namų jie arba dirba nuotoliniu būdu, arba prie šių prietaisų pramogauja. Lošimo organizatoriai didina reklamos apimtis ir bando ant azartinių lošimų kablio užkabinti kuo daugiau žmonių“, – BNS teigė parlamentaras.
Komitetas trečiadienį pritarė grupės Seimo narių inicijuojamoms Azartinių lošimų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo liepos kiekvienoje azartinių lošimų reklamoje rodyti įspėjamuosius užrašus apie tokių lošimų keliamą riziką.
Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys BNS pranešė, kad tarnyba į nuotolinių lošimų organizatorius ir jų reklamos transliuotojus kreipėsi du kartus. Pirmą kartą – po to, kai kovo pabaigoje gavo Europos lošimų ir lažybų asociacijos rekomendacijas ir prašė apsispręsti dėl tokios reklamos koronaviruso epidemijos metu.
„Kadangi nesulaukėme jokios reakcijos į pirmąjį raštą, antrą kartą kreipėmės į organizatorius su prašymu iki balandžio 9-osios pateikti atsakymą, kaip jie elgsis“, – teigė V.Daukšys.
Pasak jo, moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad lošimų reklama daro didelį poveikį.
„Suprantame, kad žmonėms, kurie sėdi karantine – kurie neturi veiklos, nes nedirba, ta reklama yra labai pavojinga“, – kalbėjo V.Daukšys.
Lošimų priežiūros tarnybos vadovo teigimu, kol kas neaišku, ar tikrai nuotolinių lošimų reklamos padaugėjo, ar atrodo, kad jos padaugėjo, nes ji tapo labiau matoma sumažėjus kitos reklamos srautui.
„Tokių duomenų neturime, negalime pasakyti, kiek jos ištransliuojama. Tai gali pasakyti tik tie, kurie ją užsako arba transliuoja“, – tvirtino jis.
Anot V.Daukšio, tarnyba gauna daug gyventojų skundų dėl nuotolinių lošimų reklamos: „Jos transliavimas yra pakankamai agresyvus, uždengia vos ne visą ekraną“.
O.Smirnovo teigimu, per kovą, palyginti su vasariu, azartinių lošimų reklamos padaugėjo.
„Apie 10 proc. tikrai, o 20 proc. būtų gal ir per daug“, – BNS sakė jis.
O.Smirnovo teigimu, daugiau azartinių lošimų reklamos galėjo atsirasti, nes ji buvo iš anksto suplanuota dėl įvairių sporto renginių, turėjusių vykti pastaruoju metu. Reklama skatinta lažintis dėl rezultatų.
Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija Lošimų priežiūros tarnybai nurodė, kad jai priklausančios kelios įmonės reklamos srauto ir apimčių nepadidino.
M.Zakarka sako, kad situacija nebuvo bandoma naudotis: „Reklamos kiekis tikrai nebuvo specialiai padidintas“.
Asociacijų vadovų teigimu, azartinių lošimų reklama tapo labiau pastebima, nes per karantiną sumažėjo kitų prekių ir paslaugų reklamos.
Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacijai priklauso bendrovės „Tete a tete“ kazino, „Top Sport“, „Unigames“ ir „Novogaming Vilnius“. Pasak asociacijos, šios įmonės užima virš 90 proc. lošimų automatų salonų rinkos dalį ir apie pusę internetinių lošimų rinkos.
Lietuvos lošimų verslo asociacijai priklauso steigia trys Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės – „Olympic Casino Group Baltija“, valdanti prekės ženklus „Olympic Casino“ ir „OlyBet“, „Lošimų strateginė grupė“, valdanti prekės ženklą „Betsafe“, ir „Baltic Bet“, kuriai priklauso „Optibet“.
