Specialistai stebi akivaizdžią tendenciją: gerais laikais pinigų taip, kaip skaičiuoja dabar, neskaičiavo

Antstolių skaičiavimais, skolų išieškojimo galimybės Lietuvoje karantino laikotarpiu sumažėjo dvigubai, todėl šį balandį kreditoriams sugrąžinta 4,3 mln. eurų skolų mažiau. Tačiau tuo pačiu daugiau nei dvigubai sumažėjo ir naujų reikalavimų priverstinai išieškoti skolas.

 Šį balandį kreditoriams sugrąžinta 4,3 mln. eurų skolų mažiau.<br> Lrytas.lt fotomontažas
 Šį balandį kreditoriams sugrąžinta 4,3 mln. eurų skolų mažiau.<br> Lrytas.lt fotomontažas
Šį balandį kreditoriams sugrąžinta 4,3 mln. eurų skolų mažiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šį balandį kreditoriams sugrąžinta 4,3 mln. eurų skolų mažiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
V.Sutkus.<br>LVK nuotr.
V.Sutkus.<br>LVK nuotr.
Šį balandį kreditoriams sugrąžinta 4,3 mln. eurų skolų mažiau.<br>T.Bauro nuotr.
Šį balandį kreditoriams sugrąžinta 4,3 mln. eurų skolų mažiau.<br>T.Bauro nuotr.
Šį balandį kreditoriams sugrąžinta 4,3 mln. eurų skolų mažiau.<br>T.Bauro nuotr.
Šį balandį kreditoriams sugrąžinta 4,3 mln. eurų skolų mažiau.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Žinių radijas

May 28, 2020, 8:45 PM

Kaip Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, skolų išieškojimo sektorius jaučiasi ir kvėpuoja taip pat, kaip ir kiti sektoriai: lėtėjimas čia akivaizdus. Iš fizinių asmenų, kurie išėjo į prastovas ar turi nedarbingumo lapelius, išieškoti skolų nėra galimybės, verslo procesai taip pat sustojo.

Tiesa, kai kuriais atvejais tai sukūrė naujus ginčus.

„Skolininkus, kurių iki šiol negalėjai surasti, dabar turėtų būti lengviau surasti namie. Tačiau juk yra ne tik piniginiai, bet ir neturtinio pobūdžio reikalavimai, tokie kaip nugriauti tvorą, išsikeldinti iš buto, po verslo sandorio perduoti vieną ar kitą daiktą.

Karantinas leido kai kuriems skolininkams sustabdyti veiklą. Pavyzdžiui, antstolis turi iškeldinti asmenį, kuris, nesąžiningai nuomodamas butus, palieka nesumokėję skolas ir dar kurį laiką vengia išsikelti. Dėl karantino buvo apriboti antstolio veiksmai. Bet piniginių lėšų išieškojimui karantinas nedaro įtakos: antstolis turi visus įrankius surinkti duomenis iš registrų ir gauti informaciją apie oficialias skolininko pajamas. Tie įrankiai leido antstolių kontoroms nesustabdyti veiklos“, – kalbėjo D.Satkauskienė.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus atkreipė dėmesį, kad nors pora mėnesių versle – ne toks ir didelis laikotarpis, kad padėtis, kalbant apie skolų išieškojimą, dramatiškai pasikeistų, tačiau neramina, kad skolos kaupiasi. Mat, kaip teigė V.Sutkus, dauguma Vyriausybės priemonių susiję su vienokiu ar kitokiu įsipareigojimų atidėjimu. Be to, ir atidedama ne metams, o keletui mėnesių.

Advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ vadovaujanti partnerė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė, kalbėdama laidoje, atkreipė dėmesį, jog situacija kurioziška: nes nemokumo procesų kol kas mažiau, nei jų buvo pernai. Lyginant su 2008-2009 m. krize, kai nemokumo procesų skaičius padvigubėjo – šiuo kartu tendencijų nėra. To priežastys, anot pašnekovės, gana aiškios: yra pritaikytas moratoriumas skelbti bankroto ir nemokumo procesus ir, kaip spėjo D.Ušinskaitė-Filonovienė, tikriausiai tikėjimas kaip nors iš tų procesų išsikapstyti.

„Vadovai įstatymu atleidžiami nuo atsakomybės dėl bankroto procesų neskelbimo, kreditoriams pritaikytas suspendavimas inicijuoti bankrotą tam tikru metu, taip pat ir restruktūrizavimo plano nevykdymo metu. Tai šiek tiek palengvina situaciją įmonėms.

Reiškia, jei jos nevykdo įsipareigojimų būdamos restruktūrizuojamos, jei šiaip nemoka skolų, tai lengvai iškelti bankrotą, kaip kad buvo anksčiau, nepavyks. Ir dėl to tų bankroto bangų kol kas nėra. Bet šitas moratoriumas turi pabaigos tašką – trys mėnesiai po karantino pabaigos. Tai aiškiai numatyta įstatyme, todėl po tų trijų mėnesių neabejotinai nemokumo procesų skaičius augs“, – prognozavo D.Ušinskaitė-Filonovienė.

Kita akivaizdi tendencija – tarpusavio akcininkų ginčai ar ginčai su vadovybe.

„Žmonės pradėjo skaičiuoti pinigus ir žiūrėti, kur juos išleidžia. Gerais laikais pinigų taip, kaip skaičiuoja dabar, neskaičiavo“, – kalbėjo ji.

V.Sutkus prognozavo, kad verslą sunkumai turėtų užklupti rudeniop: gyvenimui grįžus į įprastas vėžes, įmonių pajamos bus radikaliai sumažėjusios, einamieji kaštai bus tokie patys, o dar pasivys įsipareigojimai, kurie buvo atidėti per pandemiją. Todėl rudenį taps aišku, kas tokią naštą paneš, o kas – ne.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.