Nuo liepos 1 dienos baigiasi ir galimybė pasinaudoti seniai sukauptomis atostogomis.
Iki liepos 1 dienos gyventojai turi deklaruoti praėjusiais metais gautas pajamas. Iki šios dienos gyventojai taip pat turėtų apsispręsti, kam paskirti sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį – šią paramą galima skirti pasirinktai organizacijai ir meno kūrėjams, politinei partijai bei profesinei sąjungai.
VMI pirmadienį informavo, kad 57 tūkst. gyventojų vis dar turi pateikti metinę pajamų deklaraciją dėl per didelio pritaikyto metinio NPD.
Pajamas deklaruoti taip pat turi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie buvo įregistravę individualią veiklą pagal pažymą ar turėjo verslo liudijimą (net ir tuo atveju, jei pajamų negavo), pardavė 3 metus neišlaikytą automobilį ar 10 metų neišlaikytą nekilnojamąjį turtą, nuomojo turtą. Taip pat gavę didesnių kaip 2,5 tūkst. eurų vertės dovanų ne iš šeimos narių, gavę didesnes nei 500 Eur palūkanas iš paskolų, indėlių ar vertybinių popierių.
Jei jie ar vienas iš sutuoktinių ėjo pareigas, kurias užimant pagal įstatymą būtina deklaruoti turtą ir pajamas, jei nori pasinaudoti numatytomis GPM lengvatomis (pvz., už pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto darbus, lengvųjų automobilių remonto paslaugas, nepilnamečių vaikų priežiūros paslaugas, už studijas, gyvybės draudimą, įmokas į pensijų fondus). Galiausiai – jei uždirbo daugiau nei 120 VDU.
Jei iki liepos 1 d. žmonės nedaklaruos pajamų, nesumokės mokesčių, VMI iš karto išieškojimo veiksmų nevykdys.
„Jeigu žmogus nevykdo jokios individualios veiklos arba dirba savarankiškai tokioje srityje, kur individuali ekonominė veikla įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 veiklų sąrašą ir patyrė finansinių sunkumais bei negali iki liepos 1 d. sumokėti pajamų mokesčio, automatiškai taikomos mokestinės pagalbos priemonės“, – paaiškino S.Aliukonytė-Šnirienė.
VMI iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir dar du mėnesius delspinigių neskaičiuos ir išieškojimo veiksmų nevykdys. Pasibaigus ekstremaliajai situacijai gyventojai turės du mėnesius mokesčiams sumokėti, arba pateikti prašymą ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį (MPS) be palūkanų.
Daugiau informacijos apie tai, kokios naujovės šiemet laukia deklaruojant pajamas, galite rasti čia.
Pensijos kaupimas
Tuo metu šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtrauktiems gyventojams liko tik diena apsispręsti, ar dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje – sprendimą „Sodrai“ jie turi pateikti vėliausiai birželio 30 dieną.
Gyventojai, kurie nieko nedarys, nuo liepos automatiškai taps pensijų kaupimo dalyviais bendrovėje, kurią išrinks „Sodrą“, ir pradės mokėti pensijų kaupimo įmokas.
Kaupimas antroje pensijų pakopoje – tai kaupimas pensijų fonde su valstybės parama. Prie antros pakopos pensijų fonduose kaupiančių asmenų pasiruošimo senatvei prisideda valstybė.
Kiekvienas gali pasirinkti, ar pradėti kaupti laipsniškai, ar iš karto pervesti 3 proc. nuo savo atlyginimo, o valstybė prie asmens kaupimo prisidės 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Laipsniškas žmogaus įmokos ir valstybės prisidėjimo augimas atitinkamai atrodo taip:
2020 m. – 2,1 proc. – 0,6 proc.; 2021 m. – 2,4 proc. – 0,9 proc.; 2022 m. – 2,7 proc. – 1,2 proc.; 2023 m. – 3 proc.– 1,5 proc.
Gyventojai, atsisakę dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje šiemet, vėl įtraukiami bus po trejų metų, tačiau pasirinkę kaupti, arba tiesiog neatlikę jokių veiksmų, atsisakyti kaupimo jau nebegalės.
Nuo šių metų sausio mėnesio į pensijų kaupimą pirmą kartą buvo įtraukiami tie žmonės, kurie iki šiol kaupime nedalyvavo, tačiau sausio mėnesį buvo jaunesni nei 40 metų ir turėjo darbą arba vykdė savarankišką veiklą Lietuvoje.
Lrytas.lt jau rašė, kad pensijų fondams čiuožiant žemyn, kaupiantieji juose jaučiasi įsprausti į kampą – pagal dabar galiojančią tvarką galimybės susirinkti likusias lėšas ir pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų nėra.
Dar jautriau į situaciją reaguoja tie, kurie pernai „Sodrai“ davus pusmetį apsispręsti net ir ketindami tą padaryti dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenutraukė pensijų kaupimo fonduose sutarčių.
Smarkiai išaugus valstybės išlaidoms koronaviruso pandemijos sukeltos krizės padariniams švelninti, Estija 14-ai mėnesių sustabdė įmokas į antrosios pakopos pensijų fondus.
Be to, Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, patys šių fondų dalyviai savo 2 proc. dydžio įmokas galės nutraukti nuo šių metų gruodžio iki 2021-ųjų rugpjūčio pabaigos.
Kaip anksčiau naujienų portalui lrytas.lt sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Eglė Samoškaitė, Lietuvoje panašių priemonių imtis neketinama.
Nuo liepos pirmos dienos baigiasi galimybė išnaudoti iki 2017 metų vidurvasario sukauptų daugiau nei 3 metų kasmetinių atostogų, o su ja prarandami ir sukaupti atostoginiai.
Daugiau apie galimybes vis dar pasinaudoti sukauptomis atostogomis – čia.
