Pražiopsota rinkliava už šiukšles gali prigadinti nervų – velkasi skolos

Praėjus daugiau nei pusei metų nuo Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimų, ekspertai atkreipia dėmesį į tai, jog nieko nenutuokiančius gyventojus gali užklupti nemaloni staigmena – susidariusios sumos, kurių laiku neapmokėjus kyla grėsmė būti įtrauktiems į skolininkų sąrašus.

Pareiga sumokėti vietinę rinkliavą kyla nepriklausomai nuo to, ar šiukšlės išvežamos, ar naudojamasi konteineriu ar ne.<br> M.Patašiaus nuotr. 
Pareiga sumokėti vietinę rinkliavą kyla nepriklausomai nuo to, ar šiukšlės išvežamos, ar naudojamasi konteineriu ar ne.<br> M.Patašiaus nuotr. 
Pareiga sumokėti vietinę rinkliavą kyla nepriklausomai nuo to, ar šiukšlės išvežamos, ar naudojamasi konteineriu ar ne.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Pareiga sumokėti vietinę rinkliavą kyla nepriklausomai nuo to, ar šiukšlės išvežamos, ar naudojamasi konteineriu ar ne.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Pareiga sumokėti vietinę rinkliavą kyla nepriklausomai nuo to, ar šiukšlės išvežamos, ar naudojamasi konteineriu ar ne.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Pareiga sumokėti vietinę rinkliavą kyla nepriklausomai nuo to, ar šiukšlės išvežamos, ar naudojamasi konteineriu ar ne.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2020-07-07 13:51, atnaujinta 2020-07-07 19:27

Patarimais, kaip tinkamai elgtis susidūrus su rinkliavos apmokėjimo problemomis dalijasi advokatų profesinės bendrijos „Iustum“ advokatas Laimonas Pivoras.

„Vietinė rinkliava nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, ji nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, todėl pareiga sumokėti vietinę rinkliavą kyla nepriklausomai nuo to, ar šiukšlės išvežamos, ar naudojamasi konteineriu ar ne.

Tai yra privaloma rinkliava, kuri mokama, nepriklausomai nuo gaunamų paslaugų kokybės ir fakto“, – sako L. Pivoras, pridurdamas, jog dauguma gyventojų šio fakto net nežino arba tiesiog tuo niekada nesidomėjo, tad švietimas ir supažindinimas su galiojančiomis taisyklėmis šioje situacijoje yra būtinas.

Pasak advokato, esmine problema tampa nežinojimas, ką daryti ir kur kreiptis, ilgesnį laiką nesinaudojant savo turtu.

Norint, jog situacija būtų tinkamai išspręsta ir asmuo neatsidurtų skolininkų sąrašuose. Anot eksperto, būtinas dėmesingumas, apdairumas ir kreipimasis į atitinkamas institucijas, kadangi žmonės gavę sąskaitą apstulbsta ir nebežino, kaip toliau elgtis, kokiu keliu eiti, kad rinkliavos netektų mokėti arba mokesčiai būtų ženkliai mažesni.

„Asmenims, kurie dėl tam tikrų priežasčių, nuosavu turtu nesinaudoja nuo 3 iki 12 mėnesių, už atliekų surinkimą ir tvarkymą, gali būti taikomos įvairios savivaldybės numatytos lengvatos.

Šį faktą tereikia pagrįsti vandens bei elektros sunaudojimo parodymais, pateikiant tam tikrus dokumentus įrodančius, jog asmuo jau kurį laiką nurodytu būstu nesinaudoja. Tuomet, gyventojas gali būti atleidžiamas nuo kintamosios dalies mokėjimų“, – aiškina teisininkas bei priduria, jog visais rinkliavos mokėjimo klausimais gyventojus konsultuoja miesto savivaldybės.

Anot L. Pivoro, nuo 2020 metų sausio 1 d. taip pat įsigaliojo LR administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimai, kurie supaprastino mokėtinų sumų išieškojimo ir dokumentų perdavimo tvarką.

„Atnaujintas įstatymas nuo šiol, viešojo administravimo subjektams ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintiems asmenims suteikia galimybę tiesiogiai kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl nesumokėtų sumų išieškojimo iš fizinio ar juridinio asmens“, – akcentuoja L. Pivoras pabrėždamas, jog tokia galimybė numatyta naujajame atliekų tvarkymo įstatyme dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo iš rinkliavos mokėtojo.

Pasak advokato, iki šiol teisę supaprastinta tvarka išieškoti skolas į valstybės ar savivaldybės biudžetą turėjo tik mokesčių administratoriaus įgalinimus turinčios institucijos, tokios kaip „Valstybinė mokesčių inspekcija“ ar „Sodra“. Tad po šio pakeitimo, gali susiklostyti situacija – privačiam asmeniui nė nežinant, apie turimą pareigą mokėti rinkliavą, jo atžvilgiu bus priimtas teismo įsakymas.

Visgi, pagal įstatymo nuostatas, pranešimas apie teismo įsakymo priėmimą, vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymu, turi būti siunčiamas skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: „Procesinis dokumentas šiuo atveju yra laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Jei minėta teismo korespondencija adresato nepasiekia, jo atžvilgiu gali įsiteisėti ir būti pradėtas priverstinai vykdyti priimtas teismo įsakymas“, – pabrėžia L. Pivoras.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.