„Nustebau trečiadienio vakarą sulaukusi skambučio iš Lietuvos statistikos departamento. Tačiau nustebino ne palyginti vėlus skambučio laikas, o kad skambinusioji kreipėsi vardu. Pasirodo, Statistikos departamentas gavo telefono numerį iš telekomunikacijų bendrovių.
Tai dabar mano telefono numerį dalins be jokio atsiklausimo? Kam dar perleis mano kontaktus? Kaip man būti tikrai, kad be telefono numerio neperleidžia pavardės ar namų adreso?“ – situacija piktinosi Laura iš Šiaulių.
Moteris naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad jos buvo teiraujamasi apie darbo sąlygas karantino metu; ar buvo dirbama nuotoliniu būdu, savaitgaliais; teirautasi netgi to, ar buvo patirta fizinių arba psichologinių traumų.
Žino ne tik vardą
Lietuvos statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad šiuo metu vykdoma apklausa apie darbo užimtumą bei atliekant ją būtina gyventojų nuomonė. Pirmiausia vykdoma atranka, kurioje dalyvauja visi Lietuvos piliečiai. Atrankoje renkami žmonės pagal amžių, lytį, gyvenvietę ir kitus kriterijus.
Vėliau respondentams rašomi popieriniai laiškai ir laukiama tam tikrą laiką atsakymų į klausimus, esančius „e.Statistika“ portale. Jeigu žmonės ignoruoja ir nieko neatsako, įmonės darbuotojai skambina respondentams arba netgi ateina į namus.
„Turime apklausti konkretų žmogų, todėl kreipiamės vardu. Norime įsitikinti, ar su mumis tikrai kalba tas žmogus. Informacijai gauti naudojame gyventojų registro duomenis“, – komentavo Statistikos departamento atstovė.
B.Stolytė pasakojo, kad konkrečių asmenų atsakymų neviešina, o skelbia tik suvestinius gyventojų rodiklius. Skambučių gyventojai gali sulaukti net iki 20 val.
Statistikos departamento apklausų organizavimo skyriaus vedėja Violeta Skamaročienė nenorėjo atskleisti, kokią dar respondentų informaciją pateikia telekomunikacijos tinklams arba kokius turi asmeninius gyventojų duomenis.
O Statistikos departamento atstovė Laima Grižaitė mano, kad joks kriminalas čia nepadarytas. Vardai būtini atlikti tyrimą ir tai leidžia jiems Oficialiosios statistikos įstatymas. Be žmonių apklausos jie esą nežinotų šalies situacijos. Pirmiausia esą apeliuojama į žmonių pilietiškumą, kad tokiuose tyrimuose jie dalyvautų.
Apklausa – lyg antri rinkimai
Visi surinkti duomenys apdorojami ir skelbiami Lietuvos statistikos departamente, o kalbinami visi būtini atrinkti šalies gyventojai.
Šiuo metu vykdoma užimtumo ataskaita apie antrąjį ketvirtį, kurią paskelbs rugpjūčio 7 d.
Jeigu žmogus abejoja, kad jam skambino iš Statistikos departamento, turėtų susisiekti su šio departamento atstovais ir paklausti visos informacijos apie klausėją bei vykdomas apklausas.
Statistikos departamente skambinantys klausėjai dažniausiai prisistato vardu. Šiais metais jau du kartus departamentas nukentėjo nuo apsimetėlių.
„Surinkti duomenys reikalingi verslui, šaliai bei visuomenei. Todėl žmonės dažniausiai sutinka užpildyti apklausą. Kaip ir rinkimuose, taip ir apklausoje žmonės turi dalyvauti. Turi būti pilietiški ir atsakinėti į klausimus“, – aiškino B.Stolytė.
Nuo Statistikos departamento nepasislėpsi
„Karantino metu nelankėme žmonių, tačiau nuo liepos mėnesio klausėjai gali ateiti ir į namus. Visais būdais bandome surasti žmogų“, – komentavo statistikos departamento atstovė.
Nors departamento atstovai tikino, kad pirmiausia siunčia laiškus, tačiau šiaulietė Laura pasakojo, kad jokio popierinio laiško negavo.
Susipažinę su šia situacija departamento atstovai teigė, kad laiškas galėjo pasimesti. Jie siunčia laiškus pagal deklaruotą vietą, todėl kartais laiškai sugrįžta.
Dažniausiai laiškai sugrįžta, nes nėra įrengta pašto dėžutė arba ji nesaugi. Būna atvejų, kai laišką paima kitas šeimos narys ir nepasako gavėjui apie siuntinį. Tuo metu žmogus lieka neinformuotas apie gautą laišką ir stebisi Statistikos departamento skambučiu.
V.Skamaročienė informavo, kad kiekvienas tyrimas priklauso nuo specifikos. Vykdant mėnesinį tyrimą respondentams duoda trumpesnį laiką užpildyti anketas. Jeigu vyksta ketvirtinis ar metinis tyrimas – terminas būna ilgesnis. Laiške nurodomas repondentui priskirtas klausėjas, todėl, gavus laišką, jeigu nenori dalyvauti apklausoje – gali paskambinti klausėjui ir atšaukti.
Asmens kodą dalija kaip skrajutes
Anksčiau Lietuvos statistikos departamentas neturėjo telekomunikacijos sutarčių, todėl skambindavo tik tiems žmonėms, kurie jau buvo dalyvavę tyrime bei pasirašę sutikimą.
„Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su telekomunikacijos įmone ir vienokiu ar kitokiu būdu gauname tuos kontaktus. Nenorėtume atskleisti sutarties sąlygos detalių.
Oficialios statistikos įstatymas suteikia mums teisę atliekant statistinius tyrimus gauti asmeninius duomenis, tarp jų – ir kontaktus. Mes prašome telekomunikacijos įmonių tik atrinktų respondentų duomenų“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo V.Skamaročienė.
„Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis informavo, kad Statistikos departamentas kreipdamasis į juos pateikia žmogaus asmens kodą. Pagal asmens kodą telekomunikacijos bendrovė pateikia kodui priskirtą numerį.
Duomenų apsaugos inspekcija neprieštaravo, kad telekomunikacijos bendrovės suteiktų Statistikos departamentui žmonių kontaktus. Pats žmogus negali paskambinti telekomunikacijos bendrovei ir paprašyti nedalinti jo numerio. Tai yra įstatytiminė prievolė, pagal kurią operatoriai turi teikti Lietuvos statistikos departamentui numerius, bet ne vardus ir pavardes.
Pasibaigus tyrimui, per 6 mėn. nuo gavimo, telefonų numeriai iš sistemos pašalinami.
Viskas teisėta
Vastybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė komentavo, kad Oficialiąją statistiką tvarkančios įstaigos, vykdydamos statistikos programą, turi teisę neatlygintinai gauti iš šaltinių reikalingus statistinius duomenis. Įskaitant asmens duomenis, tarp jų ir specialių kategorijų asmens duomenis.
Taip pat tokius duomenis, iš kurių galimas tiesioginis ar netiesioginis atpažinimas, taip pat juos jungti su kitais statistiniais duomenimis.
Teisę naudoti konkrečiam statistiniam tyrimui asmens duomenis, tarp jų ir specialių kategorijų asmens duomenis, kurie panaudoti turi būti nedelsiant pakeisti taip, kad nebūtų galima nustatyti subjekto tapatybės, išskyrus atvejus, kai asmens duomenys, tarp jų ir specialių kategorijų duomenys, reikalingi statistiniams duomenims jungti, palyginti ir jų kokybei užtikrinti.
Asmens duomenų tvarkymas savaime nėra draudžiamas, jei laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų, t.y., jei laikomasi su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų.
Atsižvelgiant į nurodytus asmens duomenis, jų tvarkymas (pavyzdžiui, rinkimas) turi būti paremtas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga. Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, kai tokius duomenis būtina tvarkyti, kad „būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė.“
Taigi jei Lietuvos statistikos departamento galiojantys teisės aktai nustato pareigą tvarkyti asmens duomenis, ši prievolė paprastai turi būti vykdoma ją įtvirtinančio teisės akto nustatyta apimtimi.
