Tyrimo duomenimis, šiuo metu sukaupę daugiau nei 6 tūkst. eurų indėliuose įvardija 11 proc. šį taupymo būdą besirenkančių respondentų. Didesnį nei 15 tūkst. indėlį sako turį 6 proc. gyventojų, o daugiau nei 30 tūkst. eurų turi 9 proc. indėliais pinigus kaupiančių lietuvių.
Finansinę pagalvę, kaip pagrindinę taupymo priežastį, nurodo 82 proc. gyventojų, antra dažniausiai gyventojų nurodoma taupymo priežastis (56 proc.) – didesnės išlaidos tam tikram tikslui, pavyzdžiui, didesniam pirkiniui ar atostogoms.
Taupantys senatvei nurodo 40 proc. šalies gyventojų ir tai yra 12 proc. punktų didesnis skaičius nei 2016-aisiais.
Trečdalis gyventojų taip pat nurodo taupą būsto įsigijimui bei vaikų ateities poreikiams.
Tyrimo duomenimis, gyventojai vidutiniškai atideda 10-15 proc. pajamų. Palyginus su gyventojų taupymo įpročiais prieš 4 metus matyti, jog tuomet gyventojai taupymui buvo linkę skirti iki 10 proc.
Vertindami savo taupymo įgūdžius, 9 iš 10 lietuvių sako, kad norėtų pradėti taupyti arba sutaupyti daugiau nei pavyksta šiuo metu.
„Turime sluoksniuotą padėtį, kai vieni gali atsidėti daugiau, o kitiems atsidėti net ir mažas sumas yra sudėtinga“, – pridūrė J.Cvilikienė.
82 proc. apklaustųjų nurodė, kad netaupo, nes stinga lėšų.
