„Pirma, 2020 metų III ketv. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“ metinis augimas Lietuvoje siekė net 11,2 proc., kada Estijoje jis tesiekė 3,2 proc.
2019 metais atlyginimai Lietuvoje paaugo net 14,1 proc. (augimą paskatino ir įvykdyta mokesčių reforma „milijardas milijonui“, sumažinusi mokesčių naštą darbo užmokesčiui), o Estijoje – vos 7,5 proc.
Tad vos per 2 metus atlyginimų (į rankas) skirtumas nuo Estijos sumažėjo nuo 50 proc. iki 30 proc., o tai yra mažiausias atsilikimas per 20 metų“, – „Facebook“ paskyroje rašė Ž.Mauricas.
„Taip pat įdomu tai, kad iki 2019 metų Lietuvoje atlyginimai buvo mažiausi iš visų Baltijos šalių, tačiau šiuo metu esame per viduriuką (tolstame nuo Latvijos ir vejamės Estiją)“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu ekonomistas Nerijus Mačiulis ketvirtadienį paaiškino, kodėl naujausia statistika rodo, jog koronaviruso krizės įkarštyje atlyginimai augo.
„Kas čia per krizė? Kelios priežastys paaiškina tokią statistiką, kuri kai kuriuos turbūt stebina, o kitus net erzina. Visų pirma, didelė vidutinio dalis augimo yra dėl dešimtadaliu padidėjusio minimalaus atlyginimo ir dėl daugiau nei 13 proc. augusių viešojo sektoriaus atlyginimų. Todėl ir Sodra skaičiuoja, kad net 43 proc. dirbančiųjų atlyginimas augo daugiau nei dešimtadaliu.
Antra, atlyginimai yra inertiški. Po puikių praėjusių metų daugelis įmonių padidino atlyginimus metų pradžioje, kai dar pandemija nekvepėjo, o vienašališkai atlyginimų įmonės mažinti negali ir nemažino (priešingai nei pavasarį prognozavo kai kurios institucijos).
Trečia, daugeliui įmonių šie metai bus rekordiniai, vis daugiau įmonių skundžiasi darbuotojų trūkumų (dar prieš porą mėnesių laisvų daro vietų skaičius mušė naujus rekordus), todėl neturėjo priežasčių nedidinti atlyginimų. Todėl ir privačiame sektoriuje atlyginimų augimas trečiąjį ne sulėtėjo, o paspartėjo net iki 10,2 proc.“, – „Facebook“ rašė ekonomistas.
Anot jo, paskutinė priežastis – įdomiausia ir mažiausiai džiuginanti.
„Labiausiai nukentėjusios maitinimo, apgyvendinimo, kai kurias kitas profesines paslaugas teikiančios įmonės atleido ir daugiausiai darbuotojų. Ir didžioji dalis atleistų darbuotojų uždirbo gerokai mažiau nei vidutinį atlyginimą (bent jau oficialiai). Iš nacionalinio vidurkio atėmus mažiausius atlyginimus, vidurkis pakiltų net jei kiti atlyginimai nesikeistų“, – įvertino N.Mačiulis.
„Sodros“ duomenimis, vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekė 1 411 eurą neatskaičius mokesčių. Tai – 134 eurais arba 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Vidutinės gyventojų pajamos per metus augo sparčiau nei pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčius, o didesnį nei 10 proc. augimą pajuto kone pusė – 43 proc. – dirbančiųjų.
Atskaičius mokesčius, pajamų augimas vis tiek siekė apie 11 proc. ir šių metų trečiąjį ketvirtį jau buvo apie 900 eurų.
Nedarbo išmokų gavėjų skaičius trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo per pusę – nuo beveik 60 tūkst. iki 90 tūkst. Vidutinė nedarbo išmoka už visą mėnesį į rankas siekė 356 eurus.
