Anot prezidento vyriausiojo patarėjo Simono Krėpštos, susitikimo metu buvo susitarta dėl mokesčių sistemos stabilumo užtikrinimo, mokesčių teisingumo bei mokesčių ekspertų grupės subūrimo.
„Prieš dvylika mėnesių viešojoje erdvėje diskutavome apie begalę naujų mokesčių, kurie, galbūt, galėtų įsigalioti po kelių savaičių.
Anot Prezidento, taip neturėtų būti – reikia aiškiai mokesčių administravimo įstatymuose įtvirtinti 6 mėnesių taisyklę. Tai reiškia, kad nuo mokesčių patvirtinimo iki įsigaliojimo turi praeiti pusmetis“, – kalbėjo S.Krėpšta.
Kartu su diskusijoje dalyvavusias LR Seimo frakcijų, Profesinių sąjungų konfederacijos, Investuotojų forumo atstovais ir ekonomikos ekspertais buvo aptartas ir mokesčių teisingumo klausimas.
„Nėra naujiena, kad šalyje tikrai stokojama mokesčių teisingumo. Vienas iš pavyzdžių – skirtingas pajamų apmokestinimas priklausomai nuo to, kokia forma jos gaunamos. Toks apmokestinimas pagal atskiras pajamų grupes skiriasi net keliais kartais.
Taip pat kalbėjomės apie tai, kaip tai turėtų būti spręstina. Be abejo, tai turėtų būti labai sistemiškas ir kompleksiškas pokytis – tam reikia daug diskutuoti, skaičiuoti.
Priėjome vieningos išvados, kad prasminga įkurti mokesčių ekspertų grupę, kuri nuosekliai dirbtų tuo klausimu ir per ateinančius šešis mėnesius suderintų ir pasiūlytų sprendimus Seimui“, – kalbėjo S. Krėpšta.
Mokestinių lengvatų klausimas
Ekonomistas Nerijus Mačiulis diskusijos metu rekomendavo atsižvelgti į EBPO rekomendacijas – organizacijos teigimu, Lietuvoje nėra daug erdvės įvairiausių mokesčių tarifams didinti.
„Lietuvoje mokesčių tarifai nėra maži. Tačiau yra problema, nulemianti tai, kad per biudžetą perskirstome mažiau mokesčių negu daugelis kitų Europos Sąjungos šalių – tai yra mokestinės lengvatos. Joms ir prezidentūra, ir kiti diskusijos dalyviai skyrė daug dėmesio.
Yra tam tikros visuomenės grupes, tam tikros veiklos vykdymo formos, kur mokestinė našta yra net keliais kartais mažesnė nei samdomų darbuotojų.
Tai yra rimta problema. Dėl jos prarandamos lėšos ir galimybė tinkamai finansuoti, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Tai yra sritis, kur reikia įvesti daugiau teisingumo“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Anot jo, EBPO įvardijo tris sritis, kur galima ieškoti galimybių padidinti mokesčius, jeigu yra toks poreikis: turto mokesčiai, taršos mokesčiai ir nuodėmių mokesčiai.
„Diskusijoje atsirado galimybė priminti mokestį, kurį siūliau prieš dvejus metus – tai cukraus mokestis.
Tai – ne tik mokestis, kuris gali potencialiai papildyti biudžeto lėšas 100 mln. eurų, apmokestinus 1 kilogramą cukraus 1 euro akcizu. Jis taip pat leidžia keisti gyventojų elgseną į gerąją pusę – skatina gyventojus vartoti mažiau cukraus, mažiau saldiklių turinčių produktų ir tokiu būdu sveikiau gyventi.
Galbūt tai leistų Lietuvai ne tik turėti teisingesnę, efektyvesnę mokesčių sistemą, bet ir pailginti sveiko gyvenimo trukmę“, – teigė N.Mačiulis.
Suskubo nuraminti
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sakė, kad ši diskusija nėra preliudija į naujus mokesčius.
„Mokesčių sistemoje turime elgtis kaip krištolo parduotuvėje ir nedaryti staigių judesių. Tai nereiškia, kad negalime diskutuoti apie mokesčių sistemą ir, atvirkščiai, gerai yra diskutuoti prieš priimant sprendimus, kad nebūtų pažeisti žmonių teisėti lūkesčiai“, – sakė M. Majauskas.
Paklaustas, ar valdantieji rengiasi peržiūrėti mokestines lengvatas, jis atsakė, kad kai kurias peržiūrėti reikės. Tačiau jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad tai nėra artimiausių kelių savaičių užduotis.
„Šiuo metu turime užtikrinti, kad mokesčių sistema išliktų stabili – jokių staigių judesių, jokių staigių pakeitimų čia nebus.
Tačiau partijos, sudarančios valdančiąją kadenciją, ne kartą kalbėjo apie „gyvulių ūkį“ ir apie poreikį peržiūrėti tam tikras mokestines lengvatas. Didesnį aiškumą matysime, kai bus suformuota nauja Vyriausybė“, – sakė M.Majauskas.
Atlyginimų augimas atsilieka
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė pasidžiaugė prezidento išreikšta pozicija, jog atlyginimai kitąmet turėtų didėti sparčiau. Ji taip pat užsiminė apie tai, kad mokesčių skirtumai šiuo metu yra dideli, ir būtina pradėti kalbėti apie jų tolygumą.
„Visi sutarėme, kad ekonomika auga, tačiau atlyginimų augimas atsilieka nuo pačios ekonomikos augimo.
Noriu pasidžiaugti, kad prezidentas išreiškė mintį, jog atlyginimai kitais metais turi didėti sparčiau.
Iš pateiktų duomenų matome, kad vidutinis darbo užmokestis didėja, ir, akivaizdu, jog ir kitais metais jios didės.
Noriu paminėti ir minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri nuo kitų metų turėtų didėti“, – teigė I.Ruginienė.
„Ne paslaptis, kad profesinių sąjungų konfederacija siūlė MMA kitąmet pakelti iki 663 eurų. Matome visas prielaidas tam pasiekti 2021-asiais“, – pridūrė ji.
Anot agentūros ELTA, I.Ruginienė pažymėjo, kad su darbo santykiais susijusios pajamos šiuo metu yra apmokestinamos itin dideliais tarifais, todėl būtina į tai atsižvelgti ir pradėti diskutuoti apie mokesčių tolydumą.
„Iš tiesų mokesčių skirtumai yra dideli, o su darbo santykiais susijusios pajamos yra apmokestinamos labai dideliais tarifais, tuo tarpu kitokioms pajamoms taikomi daug mažesni tarifai.
Kiekvienai atėjusiai naujai Vyriausybei kartojame, kad turime atsižvelgti į tai ir pagaliau kalbėti apie mokesčių tolygumą“, – tikino ji.
Anot LPSK pirmininkės, susitikime taip pat buvo diskutuojama apie pelno mokesčio lengvatas sparčiai atlyginimus keliančioms įmonėms.
„Pasiūlymas skirti pelno mokesčio lengvatas įmonėms, kurios sparčiau didins atlyginimus, yra diskutuojamas, bet jis turėtų būti svarstomas kompleksiškai, kartu su gyventojų pajamų mokesčio ir kitų pajamų didėjimu“, – teigė I.Ruginienė.
