Investuotojų daugėja
Lietuvių populiariausia investicija yra nekilnojamasis turtas – butas, namas ar žemės sklypas. Tačiau atsiranda investuojančių ir į tauriuosius metalus.
Nacionalinio aukso banko vadovas Žilvinas Marcinkėnas pastebi, kad investavimas į auksą ir sidabrą populiarėja jau visą penkmetį, tačiau šiemet tokių investuotojų stipriai padaugėjo. Žmonės perka ir aukso luitus, ir auksines ar sidabrines monetas.
„Investicinis auksas yra daugiau kaip pinigų apsaugojimo nuo infliacijos priemonė. Generuoti pinigus jis gali, jei su juo žaisi, stebėsi rinkos pokyčius, pirksi, parduosi. Bet žmonės daugiau perka kaip garantą, draudimą“, – sako Ž. Marcinkėnas.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas pastebi, kad žmonės kaip investiciją pradėjo pirkti ir auksinius ar sidabrinius papuošalus. Tačiau, jo nuomone, to vadinti investicija negalima, nes beveik pusę juvelyrikos dirbinio kainos sudaro suma už juvelyro darbą, kuri išnyksta, kai žmonės bando papuošalą parduoti.
„Atidavus tą dirbinį kažkokiam kitam supirkėjui, jis vertins jį kaip metalo laužą ir tuo atveju visa ta pusė vertės išnyks akimirksniu“, – sako M. Dubnikovas.
Kainos nuolat kinta
Ekonomistai sako, kad aukso kainų pokyčius lemia keli veiksniai. Vienas iš jų – žmonių baimė. Kai tik pajaučiamas nestabilumas ekonomikoje ir infliacijos grėsmė, žmonės investuoja į auksą ir jo vertė kyla.
Šių metų pandemija ir kalbos apie ekonominę krizę smarkiai supurtė pasaulio ekonomiką. Tai tapo priežastimi, kodėl rugpjūtį aukso kainos buvo rekordinės – 1,7 tūkst. eurų už 1 Trojos unciją (apie 31 g). Kilo ir sidabro vertė – apie 25 eurų už 1 Trojos unciją.
M. Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad auksas ir sidabras turi skirtingą paskirtį. Dėl to ir šių metalų kainos bei jų svyravimai skiriasi.
„Sidabras yra pramoninis metalas, kuris naudojamas pramonėje. Jis reikalingas, kad galėtume pagaminti vienus ar kitus įrenginius. Augant pramonei arba vystantis ekonomikai, jo poreikis didėja, todėl auga kaina.
Auksas nėra pramoninis metalas, jis naudojamas arba rezervui, arba papuošalams gaminti. Šioje vietoje auksas yra tas metalas, kurio kaina didėja daugiau, kai yra baimių dėl ateities“, – aiškina M. Dubnikovas.
Vis dėlto visą rudenį tauriųjų metalų kainos krinta. Bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mato kelias priežastis.
„Pirma – tos geros naujienos apie vakcinas. Antra – sumažėjęs geopolitinis neapibrėžtumas, nes, kai išrinktasis JAV prezidentas Joe Baidenas laimėjo JAV rinkimus, tapo akivaizdu, kad prekybos karų era kažkuriam laikotarpiui, tikriausiai, pasibaigė“, – sako jis.
Palankus metas jau praėjo
Kokios bus tauriųjų metalų kainos ateityje, nuspėti sudėtinga, bet, A. Izgorodino manymu, tokio aukso kainos augimo, koks buvo šiemet, artimiausiu metu nebus. Tad laikotarpis, kada buvo galima laimėti daugiausia, jau praėjo. Visgi 2021 m. aukso vertė gali vėl šiek tiek pakilti.
„Kitais metais pasaulio laukia infliacijos šuolis, nes bus labai aktyviai skatinama pasaulio ekonomika. Tai turėtų didinti paklausą auksui, nes auksas yra tas aktyvas, kuris istoriškai apsaugo nuo infliacijos. Antras momentas – pati vakcina. Aš manau, kad dar bus ir kitais metais Covid-19 atvejų šuolių tiek Europoje, tiek kitose pasaulio valstybėse, nes ta vakcina nebus pradėta naudoti per dieną, o maždaug iki vasaros.
Tai, manau, kad pirmą pusmetį tikrai gali būti verta investuoti į auksą. Bet, iš esmės, sakyčiau taip, kad pats aukso augimo pikas tikriausiai galbūt yra praėjęs. Geriausias momentas investuoti į auksą buvo maždaug nuo šių metų pavasario, vasaros“ – dalijasi įžvalgomis A. Izgorodinas.
M. Dubnikovas į auksą ir sidabrą kaip investiciją žvelgia skeptiškai. Jo teigimu, šiuos metalus buvo vertinga turėti Pirmojo ar Antrojo pasaulinio karo metais, taip pat 1980 m. ar 2008 m. krizėmis. Dabar tai labiau emocinė ar statusą rodanti, nei naudą nešanti investicija. Kaip didžiausią jos trūkumą įvardija pinigų negeneravimą.
„Pati geriausia investicija yra investuoti į kokį nors savo sugalvotą verslą: ar kepti bandeles, ar programuoti programas, ar dar kažką. Jeigu to nesugebame, tada geriau pasirinkti akcijų rinką, kur investuojame į kitų žmonių verslus. Pavyzdžiui, galime pirkti „Microsoft“, „Google“ ar „Tesla“ akcijas, tai yra, investuojame į tų žmonių verslus, kurie šiai dienai plečiasi.
Akcijos ilguoju periodu visada duodavo didesnę grąžą, nes ten grąža yra labai akivaizdi: tai yra dividendai arba akcijos kainos pokytis, tai yra verslo vertės padidėjimas. Jeigu kas nors man siūlo investiciją į kažką, tai reikia visada savęs paklausti, iš kur mes uždirbsime pinigus. Ir jeigu mes investuojame į metalą, tai metalas iš esmės neturi to grąžos elemento, jis nemoka dividendų“, – M. Dubnikovas.
Investuoti rizikinga
Tauriųjų metalų kainos svyruoja, bet Nacionalinio aukso banko vadovas Ž. Marcinkėnas investavimo rizikos nemato. Jo nuomone, tai yra ilgalaikė investicija, kuri galiausiai atsiperka. Ekonomistai sako kitaip – visos investicijos rizikingos.
„Šiais laikais investuoti apskritai į bet kokį aktyvą yra labai pavojinga ir labai rizikinga. Ką turėtų suprasti žmonės yra tai, kad jokiu būdu negalima dėti visų savo santaupų į investavimą ir tą reikėtų daryti labai atsargiai, nes artimiausiu metu situacija pasaulio ekonomikoje bus labai banguota.
Reikia labai gaudyti akimirką ir žmogus turi nusiteikti, kad didelė dalis pinigų, kuri buvo investuota, gali būti prarasta, nes buvo nemažai atvejų, kai žmonės užstatinėdavo butus ir pirkdavo bitkoinus. Žmonės turi suprasti nestabilumą pasaulio ekonomikoje ir atitinkamai tas nestabilumas reiškia, kad ir akcijų kainos, ir aukso kainos gali labai stipriai šokinėti. Tai aš rekomenduočiau žmonėms investuoti atsargiai, pamatuotai ir su šaltu protu“, – aiškina A. Izgorodinas.
Dabar aukso kaina siekia apie 1,5 tūkst. eurų už 1 Trojos unciją, sidabras – apie 20 eurų už 1 Trojos unciją.
