Ekspertai pataria: ar verta 2021-aisiais imti būsto paskolą

Ar kiti metai palankūs imti būsto paskolą? „Klausimas, vertas turbūt milijono“, – nusišypso banko „Swedbank“ Finansų instituto direktorė Jūratė Cvilikienė. Nors pandemija dar siaučia, vakcina jau, atrodo, ranka pasiekiama ir verslo atstovai išlaiko optimizmą. Ekspertai sutinka, kad būsto paskola – kiekvieno žmogaus individualus sprendimas, priklausantis ne nuo pandemijos, o nuo asmens pajamų pastovumo. Visgi, ar verta skolintis jau kitais metais?

Svarbiausia apsvarstyti, ar asmuo pajėgs grąžinti paskolą bankui, nes šis įsipareigojimas yra keliasdešimčiai metų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Svarbiausia apsvarstyti, ar asmuo pajėgs grąžinti paskolą bankui, nes šis įsipareigojimas yra keliasdešimčiai metų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Svarbiausia apsvarstyti, ar asmuo pajėgs grąžinti paskolą bankui, nes šis įsipareigojimas yra keliasdešimčiai metų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Svarbiausia apsvarstyti, ar asmuo pajėgs grąžinti paskolą bankui, nes šis įsipareigojimas yra keliasdešimčiai metų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Svarbiausia apsvarstyti, ar asmuo pajėgs grąžinti paskolą bankui, nes šis įsipareigojimas yra keliasdešimčiai metų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Svarbiausia apsvarstyti, ar asmuo pajėgs grąžinti paskolą bankui, nes šis įsipareigojimas yra keliasdešimčiai metų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
J.Cvilikienė.<br>Lrytas.lt nuotr.
J.Cvilikienė.<br>Lrytas.lt nuotr.
M.Jansonas.<br>V.Dobrovolskio nuotr.
M.Jansonas.<br>V.Dobrovolskio nuotr.
Svarbiausia apsvarstyti, ar asmuo pajėgs grąžinti paskolą bankui, nes šis įsipareigojimas yra keliasdešimčiai metų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Svarbiausia apsvarstyti, ar asmuo pajėgs grąžinti paskolą bankui, nes šis įsipareigojimas yra keliasdešimčiai metų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Svarbiausia apsvarstyti, ar asmuo pajėgs grąžinti paskolą bankui, nes šis įsipareigojimas yra keliasdešimčiai metų.<br>P.Lileikio nuotr.
Svarbiausia apsvarstyti, ar asmuo pajėgs grąžinti paskolą bankui, nes šis įsipareigojimas yra keliasdešimčiai metų.<br>P.Lileikio nuotr.
Svarbiausia apsvarstyti, ar asmuo pajėgs grąžinti paskolą bankui, nes šis įsipareigojimas yra keliasdešimčiai metų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Svarbiausia apsvarstyti, ar asmuo pajėgs grąžinti paskolą bankui, nes šis įsipareigojimas yra keliasdešimčiai metų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Svarbiausia apsvarstyti, ar asmuo pajėgs grąžinti paskolą bankui, nes šis įsipareigojimas yra keliasdešimčiai metų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Svarbiausia apsvarstyti, ar asmuo pajėgs grąžinti paskolą bankui, nes šis įsipareigojimas yra keliasdešimčiai metų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Svarbiausia apsvarstyti, ar asmuo pajėgs grąžinti paskolą bankui, nes šis įsipareigojimas yra keliasdešimčiai metų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Svarbiausia apsvarstyti, ar asmuo pajėgs grąžinti paskolą bankui, nes šis įsipareigojimas yra keliasdešimčiai metų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Dec 27, 2020, 9:00 PM, atnaujinta Dec 28, 2020, 9:35 AM

Šeima pati turi tai nuspręsti

„Tai yra šeimos apsisprendimas, kuris priklauso nuo to, kada jie pasiryžta, atranda būstą ir, galiausiai, apsisprendžia pirkti. Tada natūraliai išeina, kad reikia skolintis“, – naujienų portalui lrytas.lt sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Jo nuomone, ne pandemija yra pagrindinis rodiklis, nulemiantis, ar reikia imti paskolą. Svarbiausia apsvarstyti, ar asmuo pajėgs grąžinti paskolą bankui, nes šis įsipareigojimas yra keliasdešimčiai metų. Todėl žmogus turi būti užtikrintas, kad jo pajamos išliks nuolatinės.

„Nebūtina žiūrėti į pusmečio ar vienerių metų trukmės pokyčius. Jei apsisprendžiama, leidžia finansinės galimybės ir yra poreikis, manau, tai yra svarbiausia“, – teigia T.Povilauskas.

Žinoma, pandemija palietė daugelio kišenes. Pasak T.Povilausko, kitais metais palankesnė situacija paskolai imti tikriausiai bus dirbantiems mažiau nukentėjusiuose sektoriuose: informacinių technologijų (IT), valstybės, finansų bei pramonės.

Visgi, kitais metais paskolas gyventojai tikriausiai ims atsargiau.

„Kitų metų pirmas ketvirtis bus pakankamai sudėtingas mūsų ekonomikai ir gyventojams. Žengsime į 2021 m. su tikrai dideliu darbuotojų skaičiumi prastovose, nedarbas, greičiausiai, irgi padidės. Noras skolintis pirmą ketvirtį bus, manau, atsargesnis, o tai yra labai natūralu“, – komentuoja T.Povilauskas.

Tačiau jis sako, kad gali pasikartoti ir šių metų scenarijus: po atsargaus antro metų ketvirčio labai išaugs nekilnojamojo turto (NT) pardavimai ir žmonių noras imti paskolas būstui įsigyti. Todėl T.Povilauskas mano, kad kitais metais, jeigu vakcina pasiteisins, nuo pavasario vidurio tikriausiai vėl bus galima išvysti būsto ir paskolų rinkos aktyvumą.

Palankaus laiko niekada nebūna

Banko „Swedbank“ Finansų instituto direktorė Jūratė Cvilikienė sako, tinkamo laiko būsto paskolai nebus.

„Būsto paskolą verta imti tada, kai yra realus poreikis įsigyti būstą, nes jei galvojame, tokio [palankaus – lrytas.lt] laiko nebus. Kažkas prieš dešimt metų įsigyjo, kažkas už dešimt metų įsigys.

Jei yra realus poreikis ir mes žinome, kad tame mieste, toje vietoje tikrai kurį laiką gyvensime, ir jeigu alternatyvos yra brangesnės, nes dažniausiai nuoma yra brangesnė negu paskola, tada ir priimamas sprendimas“, – aiškina ji.

J.Cvilikienė pabrėžia, kad antrojo karantino laikotarpiu yra labai neapibrėžta ir neaiški situacija dėl ateities. Stebėtina, kad žmonių elgesys tokioje situacijoje labai neracionalus.

„Įsigyjamas nekilnojamas turtas, ypač antras turtas, sodybos perkamos, milijoniniai būstai pajūryje, kažkokios investicijos daromos, kur logika sakytų priešingai – dabar reikėtų palaukti, stebėti, kas vyksta šioje situacijoje, kiek mes esame saugūs. Vyksta visiškai protu nesuvokiamas vartojimas“, – komentuoja J.Cvilikienė.

Būtent taip ji akcentuoja, kad tinkamas metas yra tada, kai žmonės turi pinigų, ir pandemija, pasirodo, nediktuoja taisyklių.

Be to, J.Cvilikienė pamini, kad dabar paskolų sąlygos labai geros, palūkanos nedidelės, o kadangi paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas, bankai išduodant paskolas taiko „Stress“ testus, kurie parodo, kas nutiktų, jeigu palūkanos labai pakiltų arba žmogus netektų darbo. Tai ir pačiam žmogui, ir bankui leistų įvertinti, ar yra visos reikiamos galimybės mokėti paskolą.

J.Cvilikienė akcentuoja ir dar vieną aspektą.

„Jei dabar pavyko išsilaikyti darbo vietoje, tikėtina, jau žmonės bus įgiję reikalingų kompetencijų ir toliau būti stabilūs“, – komentuoja ji.

Imti, kai tikrai reikia, o geriau neimti

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas taip pat sako, kad vieno recepto visiems žmonės nėra. Vieniems per krizes sekasi geriau, kitiems – blogiau. Tačiau yra keli svarbūs aspektai, į kuriuos būtina atsižvelgti prieš planuojant paskolą kitais metais.

„Visi gali imti kreditą, kurie tikrai turi stabilius darbus, kurie tikrai turi šešių mėnesių finansinę pagalvę, kurie tikrai turi 20–30 proc. lėšų ir, galbūt, mėnesio įmoka bankui neviršija 20–30 proc. šeimos pajamų“, – naujienų portalui lrytas.lt vardija M.Jansonas.

Pasak jo, didžiausia klaida, kurią kai kurie daro, – neatsakingas elgesys su savo pinigais.

„Kai kurie ne tik išsileidžia savo santaupas pradiniam įnašui, remontui, baldams, bet dar būna, kad ir tėvams, broliams, seserims bei draugams paskolina. Čia jau nepateisinamas dalykas“, – kalba M.Jansonas.

Be to, jis akcentuoja, kad dabar yra neeilinė krizė, apimanti ne tik ekonomiką, bet ir sveikatą. Tokiu laikotarpiu verta bijoti imti 100 tūkst. eurų ar net didesnę paskolą, nes tai gali privesti juos prie bankroto. Todėl kitais metais žmonės turėtų pirkti būstą, tik jeigu jo labai reikia ir nėra kitos išeties.

„Kai buvo pirmas karantinas, bankai daug kalbėjo apie kreditų atostogas 6–12 mėnesių. Dabar jokie bankai nebekalba apie kredito atostogas arba atidėjimus. Vadinasi, žmonės turi prisiimti atsakomybę.

Bet ar jie tikrai turės iš ko susimokėti bankui, jeigu jie praras darbą arba susirgs, kad ir tuo pačiu koronavirusu. Sunkiai susirgs ir negalės eiti į darbą, o jeigu dar vaikai atsiranda, juos reikia išlaikyti, pamaitinti. Viskas supuola į vieną krūvą“, – nedžiuginančius scenarijus vardija M.Jansonas.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad investuoti kitais metais galima, tačiau reikia turėti sukaupus daug santaupų, kad būtų išlaikomas finansinis saugumas. Be to, dabar būstų kainos yra ganėtinai brangios, tad reikia įvertinti, kas nutiks, jeigu NT kainos kris.

„Įsivaizduokime, kad žmonės perka per brangų turtą. Užtenka tik 15–20 proc., kad nukristų nekilnojamas turtas, ir žmonės gali tiesiog papulti į didelę bėdą. Išeitų taip, kad žmogus net pardavęs savo butą vis tiek bankui liktų skolingas“, – aiškina M.Jansonas.

Pasak M.Jansono, gali būti ir taip, kad bankas neleis parduoti būsto, jeigu jo kaina bus mažesnė už kredito likutį. Tokiu atveju, žmogus neturėtų lėšų sumokėti bankui, negalėtų parduoti būsto, o net ir pardavęs galėtų likti bankui skolingu.

M.Jansonas rekomenduoja kitų metų pradžioje paskolų būstui neimti, nes pandemijos pasekmės gali paliesti ne tik gyventojus, bet ir pačius bankus, kurie, pasak jo, praktiškai reguliuoja visą ekonomiką.

„Jeigu galima neimti kredito, tikrai iki vasaros rekomenduoju neimti, kol nenurimo karantinai ir virusai, kol nėra vakcinos. Pamatysite, kitais metais prasidės eiti visokios statistikos apie bankrotus, bedarbius, šių metų koronaviruso žalą, ir pradės kristi ekonominiai rodikliai. Visi sureaguos ir pamatys, kiek čia viskas yra blogai.

Bankai gali nebeskolinti, saugoti savo pinigus. Gali būti, kad iš karto pradės vykti NT korekcija, nes dabar tikrai daug NT, apie pusę turbūt, yra perkama per bankus“, – sako M. Jansonas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.