2019 m. išlaidų maisto prekėms dalis Lietuvos vartotojų išlaidų struktūroje pasiekė mažiausią lygį nuo pat 2004 m.
„Eurostat skaičiai rodo, kad 2019 m. Lietuva užėmė antrą vietą visoje ES pagal išlaidų maistui ir nealkoholiniams gėrimams dalį visoje gyventojų vartojimo išlaidų struktūroje.
Konkrečiau kalbant, 2019 m. išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams sudarė 20,2 proc. visoje Lietuvos vartotojų išlaidų struktūroje. Palyginimui – ES vidurkis siekia 13 proc., euro zonos vidurkis – 12,5 proc. Šie skaičiai Lietuvai neša vieną gerą ir vieną blogą naujieną.
Bloga naujiena – Lietuvos užimama antra vieta pagal išlaidų maistui ir nealkoholiniams gėrimams dalį visoje gyventojų vartojimo išlaidų struktūroje rodo apie santykinai mažą Lietuvos vartotojų perkamąją galią.
Logika paprasta – kuo didesnę dalį vartotojų išlaidų struktūroje užima pirmo būtinumo prekės, tuo mažiau pinigų lieka ne pirmo būtinumo išlaidoms, t.y. išlaidoms ne maisto prekėms. Didelis išlaidų pirmo būtinumo prekėms „svoris“ visoje išlaidų struktūroje yra tiesioginė mažos vartotojų perkamosios galios pasekmė“, – konstatuoja A.Izgorodinas.
Tuo metu gera naujiena, pasak ekonomisto, yra ta, jog skaičiuojant nuo 2004 m., t.y., nuo Lietuvos įstojimo į ES, išlaidų maistui ir nealkoholiniams gėrimams dalis Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidų struktūroje 2019 m. buvo pati mažiausia.
„Palyginimui, 2004 m. maistas ir nealkoholiniai gėrimai užėmė 27 proc. visoje Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidų struktūroje.
Eurostat skaičiai rodo, kad 2004-2019 m. išlaidų maistui ir nealkoholiniams gėrimams dalis visoje gyventojų vartojimo išlaidų struktūroje Lietuvoje sumažėjo 6,9 proc. punktais, o didesnis sumažėjimas fiksuotas tik Rumunijoje (-7,7 proc. punktai).
Atitinkamai, 2004-2019 m. fiksuotas ženklus išlaidų maistui ir nealkoholiniams gėrimams dalies visoje Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidų struktūroje sumažėjimas rodo apie sparčiai augančią Lietuvos gyventojų perkamąją galią: augant gyventojų pajamoms, jie vis didesnę pinigų dalį gali skirti ne pirmo būtinumo prekėms, t.y. ne maisto prekėms – ką ir rodo ši Eurostat statistika“, – apibendrino ekonomistas A.Izgorodinas.
