Sezoninių darbų – nors vežimu vežk: trūkstant darbo rankų akys krypsta į grįžusius emigrantus

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų sausį pateikta keturis kartus daugiau sezoninio darbo pasiūlymų negu tuo pačiu metu pernai. Tačiau ūkininkai sako, kad darbuotojus rasti nėra lengva. Kaimai – tušti, o ir išlaikyti dirbančius visam sezonui – sudėtinga.

Įprastai pirmavusį paslaugų sektorių pralenkė žemės ūkio įmonės – jos pernai pasiūlė daugiausia, beveik pusę visų sezoninio darbo vietų.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Įprastai pirmavusį paslaugų sektorių pralenkė žemės ūkio įmonės – jos pernai pasiūlė daugiausia, beveik pusę visų sezoninio darbo vietų.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Įprastai pirmavusį paslaugų sektorių pralenkė žemės ūkio įmonės – jos pernai pasiūlė daugiausia, beveik pusę visų sezoninio darbo vietų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Įprastai pirmavusį paslaugų sektorių pralenkė žemės ūkio įmonės – jos pernai pasiūlė daugiausia, beveik pusę visų sezoninio darbo vietų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Įprastai pirmavusį paslaugų sektorių pralenkė žemės ūkio įmonės – jos pernai pasiūlė daugiausia, beveik pusę visų sezoninio darbo vietų.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Įprastai pirmavusį paslaugų sektorių pralenkė žemės ūkio įmonės – jos pernai pasiūlė daugiausia, beveik pusę visų sezoninio darbo vietų.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Įprastai pirmavusį paslaugų sektorių pralenkė žemės ūkio įmonės – jos pernai pasiūlė daugiausia, beveik pusę visų sezoninio darbo vietų.<br>D.Umbraso nuotr.
Įprastai pirmavusį paslaugų sektorių pralenkė žemės ūkio įmonės – jos pernai pasiūlė daugiausia, beveik pusę visų sezoninio darbo vietų.<br>D.Umbraso nuotr.
Įprastai pirmavusį paslaugų sektorių pralenkė žemės ūkio įmonės – jos pernai pasiūlė daugiausia, beveik pusę visų sezoninio darbo vietų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Įprastai pirmavusį paslaugų sektorių pralenkė žemės ūkio įmonės – jos pernai pasiūlė daugiausia, beveik pusę visų sezoninio darbo vietų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Įprastai pirmavusį paslaugų sektorių pralenkė žemės ūkio įmonės – jos pernai pasiūlė daugiausia, beveik pusę visų sezoninio darbo vietų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Įprastai pirmavusį paslaugų sektorių pralenkė žemės ūkio įmonės – jos pernai pasiūlė daugiausia, beveik pusę visų sezoninio darbo vietų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ž.Mauricas.<br>T.Bauro nuotr.
Ž.Mauricas.<br>T.Bauro nuotr.
Įprastai pirmavusį paslaugų sektorių pralenkė žemės ūkio įmonės – jos pernai pasiūlė daugiausia, beveik pusę visų sezoninio darbo vietų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Įprastai pirmavusį paslaugų sektorių pralenkė žemės ūkio įmonės – jos pernai pasiūlė daugiausia, beveik pusę visų sezoninio darbo vietų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Įprastai pirmavusį paslaugų sektorių pralenkė žemės ūkio įmonės – jos pernai pasiūlė daugiausia, beveik pusę visų sezoninio darbo vietų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Įprastai pirmavusį paslaugų sektorių pralenkė žemės ūkio įmonės – jos pernai pasiūlė daugiausia, beveik pusę visų sezoninio darbo vietų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Jan 29, 2021, 6:02 AM, atnaujinta Jan 29, 2021, 6:02 AM

Ekonomisto nuomone, šie metai Lietuvai – galimybių laikotarpis: visada trūkdavusį sezoninių darbuotojų kiekį galima papildyti grįžusiais emigrantais.

Sezoninių darbų – keturis kartus daugiau

Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės teigimu, pernai pandemija paveikė ir sezoninį darbą. Tokių darbuotojų poreikis padidėjo tik birželį – atvėrus paslaugų sektorių. Tačiau tai bendros Lietuvos situacijos negelbėjo.

„Gerokai mažesnė nei įprastai sezoninių darbų paklausa apribojo darbo ieškančių asmenų galimybę dirbti terminuotus darbus paslaugų sektoriuje, kuris pasiūlydavo daugiausia sezoninių darbo vietų.

Apgyvendinimo ir maitinimo įmonės, nors ir registravo daugiau darbo pasiūlymų, jų nebuvo tiek daug, kad įdarbintų daugelį darbo netekusių asmenų“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė ji.

Pandemija ir karantinas lėmė tai, kad įprastai pirmavusį paslaugų sektorių pralenkė žemės ūkio įmonės – jos pernai pasiūlė daugiausia, beveik pusę visų sezoninio darbo vietų.

Turizmo sektoriuje iš viso nebuvo darbuotojų paklausos vasaros sezonui.

Tačiau Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų sausį jau pateikti 146 sezoninio darbo pasiūlymai. Daugiausia – katilinės kūrikams, kelio darbininkams ir pagalbiniams darbuotojams.

Pernai tokiu pat metu registruotos tik 37 sezoninio darbo vietos – tai yra beveik keturis kartus mažiau nei šiemet. Tada daugiausia siūlyta dirbti žemės ūkyje.

Rasti darbuotojus – didelis vargas

„Poreikis vienas, o galimybės jų surasti – kitos. Tos galimybės senka su kiekvienais metais“, – apie sezoninių darbuotojų paieškas kalbėjo Lietuvos šeimos ūkių sąjungos vadovas ir uogų augintojas iš Kazlų Rūdos Vidas Juodsnukis.

Jis naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad kiek įmanoma daugiau darbų – pasodinti uogas, jas laistyti – stengiasi atlikti pats su savo šeima. Tačiau kai ateina metas užaugintas uogas skinti – to padaryti patys nebepajėgia.

„Tada moksleiviai skina. Darbo kodeksas nuo 16 metų leidžia šiuos darbus dirbti. Tai jei nebūtų moksleivių, praktiškai, negalėtume net uogų auginti, nes nebūtų, kas nuskina. Kaimai yra tušti...“ – atsiduso V.Juodsnukis.

Tokiems apie dvi savaites trunkantiems darbams dažniausiai prireikia apie 10 ar 15 jaunų rankų, o ir, kaip sakė V.Juodsnukis, atlyginimai – neblogi.

„Mokame 0,5 euro už priskintą kilogramą braškių. Kas netingi, užsidirba ir 30, ir 40 eurų per dieną. Užsidirba tikrai neblogai“, – tvirtino uogų augintojas.

Mitas, kad dirba už mažą algą

Obuolius Pasvalyje auginančiam Arvydui Paškevičiui pagalbinių darbo rankų prireikia gerokai daugiau.

„Sezoniniai darbai yra pavasariniai ir rudeniniai. Pavasariniams – sodų genėjimui, naujo sodo pasodinimui – mums reikia apie 40 žmonių. Rudeniui – obuolius skinti – reikia, kad dirbtų apie 150 žmonių“, – skaičiavo A.Paškevičius.

Kaip jis sakė, vieni ateina, kiti – išeina, todėl darbuotojų sąrašai yra gerokai ilgesni. Pernai rudenį iš viso pasikeitė daugiau kaip 350 skirtingų darbuotojų.

Pasak A.Paškevičiaus, tai, kad žmonės dirba ūkio darbus už 20–30 eurų – mitas. Visi nori uždirbti, todėl prašo bent 50–70 eurų per dieną.

Dirbančių gretose galima išvysti ir medicinos darbuotojų, ir policininkų, ir gaisrininkų bei globos įstaigų darbuotojų. Kaip teigė A.Paškevičius, dažniausiai jie išeina atostogų ir ateina skinti obuolių. Taip jie nemažai užsidirba.

Pagelbėti obuolių versle susirenka ir bedarbiai, ir priklausomybių turintys žmonės.

„Pijokiukai eina retsykiais, kai jiems trūksta išgerti. Bet su jais darbo nepadirbsi: dvi tris dienas padirba, už savaitę gauna pinigėlius ir vėl dvi savaites jų nebūna.

Matote, kaip yra. Sode dirbi, šiandien truputį pasigeri, ryt neateini ir niekam nekliudai. Tavo obelų eilutė stovi ir tiek. O tokių yra daug, kurie gali dirbti tik individualiai ir nuo nieko nepriklausyti. Atėjo šiandien – gerai, neatėjo – irgi gerai. Jokios tragedijos. Jie nuolatinio darbo negali dirbti. Ateina jie kiekvienais metais pas mus“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo sodininkas.

Dirba, bet mokėti mokesčių nenori

Ūkininkai, įdarbindami žmones sezoniniams darbams, susiduria ir su dar viena problema. Laikinus darbuotojus jie samdo su paslaugų kvitais – be darbo sutarčių.

Jeigu darbuotojų pajamos yra iki 1750 eurų per metus, jos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Ūkininkai šiuo atveju už darbuotojus sumoka tik Privalomąją sveikatos draudimo įmoką nuo jų gaunamo atlygio.

Tačiau jeigu darbuotojas uždirba daugiau, privalo mokėti 15 proc. GPM. Būtent nuo šių mokesčių darbuotojai ir bėga.

„Žmonės per 20–30 dienų išdirba tą limitą. Jie įpratę skaičiuoti – uždirba 1750 eurų ir daugiau nebeina“, – prasitarė A.Paškevičius.

Anot sodininko, jau greitai teks genėti medžius, tad darbuotojų paieškas reikės pradėti netrukus. Rudenį jam talkino jau vienas kitas į Lietuvą grįžęs emigrantas, šįsyk jų gal bus daugiau.

Nežinia, ar bus kam dirbti

„Sezoninių darbų tikrai bus, tik klausimas, ar tų darbuotojų bus pakankamai, nes jau daug metų sezoninių darbuotojų skaičius Lietuvoje mažėja“, – komentavo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Jis ypač išskyrė sudėtingą kaimo vietovių situaciją.

„Žemės ūkio sektorius nuo pandemijos beveik nenukentėjo ir turėtų nenukentėti ateityje. Nes žmonės kaip valgė, taip valgo. Grandinės Lietuvoje nesutrūkinėjo.

Tačiau kaimo vietovėse gyventojų skaičius nuolat mažėja. Dalis ūkininkų tiesiog nebesugeba atlikti vienų ar kitų funkcijų patys, todėl reikia sezoninių darbuotojų iš kitų miestų ar net kitų valstybių“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė Ž.Mauricas.

Pasak jo, kuo toliau, tuo natūraliau bus sezoniniams darbams priimti žmones iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Baltarusijos ar Ukrainos. Tačiau, kol pandemijos situacija dar neaiški, tokių darbuotojų atsivežimas į Lietuvą – komplikuotas.

Grįžusius emigrantus reikia įlieti į mūsų darbo rinką

Šiuo atveju, pasak ekonomisto, reikėtų atsukti veidą į Lietuvą sugrįžusiems emigrantams.

„Dabar D. Britanijai yra didelis galvos skausmas – kas dirbs sezoninius darbus, nes didžioji dalis emigrantų iš Europos, Baltijos ir kitų šalių sugrįžo į savo gimtąsias šalis. Ir nepanašu, kad jie žada važiuoti atgal.

Dėl „Brexit“ Vakarų ir Pietų Europos šalys labai nukentės ekonomiškai, tai dabar stipriai nesijaučia, nes tai užgožia pandemija, bet ten kalbų apie diržų veržimąsi bus tikrai daugiau nei pas mus.

Tai yra unikali galimybė Lietuvai. Pajamų lygiu nebėra didelio skirtumo tarp Lietuvos ir Londono. Miestai, kuriuose lietuviai gyveno emigravę, dažnai yra prastesnės gyvenimo kokybės negu Vilnius, Kaunas ir kiti Lietuvos didieji ar mažesni miestai. Lietuvos didžiausias iššūkis dabar, kad tie žmonės, kurie sugrįžo į Lietuvą, nenusiviltų“, – sakė Ž.Mauricas.

Tiems patiems emigrantams galima siūlyti ir sezoninius darbus žemės ūkyje.

„Yra tokių įsitikinimų, kad ten labai mažas darbo užmokestis, technologijų nėra. Nieko panašaus. Užmokesčiai, kuriuos gauna žemės ūkio darbuotojai, nėra stebuklingi, bet tikrai nuo britų skiriasi nebe kartais, o tik keliais procentais. Ir darbo sąlygos pasikeitė, yra tikrai geresnės“, – lygino ekonomistas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.