„Manome, kad Vyriausybės priemonės, kurių ėmėmės valdydami antrą karantino bangą ir pritaikant prastovų mechanizmą, kai buvo kompensuojama 100 proc. darbo užmokesčio iki 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA), padėjo išsaugoti darbo vietų daugiau, ir manome, kad nedarbo rodikliai nepriėmus šių sprendimų ir neturėjus šių priemonių būtų didesni“, – po susitikimo su prezidentu ketvirtadienį teigė ji.
„Visomis priemonėmis, kurios buvo taikomos, buvo siekiama išlaikyti kuo daugiau žmonių darbo rinkoje, kad darbdaviai nepriimtų sprendimo žmones atleisti. Matydami, kaip šiandien yra naudojamasi prastovų mechanizmu, manome, kad ši priemonė tikrai padėjo išsaugoti daugiau darbo vietų“, – pridūrė M.Navickienė.
Anot ministrės, įgyvendinti efektyvią paramą padeda bendradarbiavimas tarp ministerijų.
„Tarpusavyje koreliuoja priemonės, ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taikomos, bet ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Ir ta pagalba, ta parama, kurią darbdaviai gauna po prastovų, kuriomis gali pasinaudoti, taip pat skatina atsigauti tam tikrus sektorius, kurie labiausiai nukentėję yra“, – tikino ji.
Numatoma išplėsti 260 eurų išmokos mokėjimą nuo pandemijos nukentėjusiems savarankiškai dirbantiems žmonėms, pranešė M.Navickienė.
„Šiandien matėme daug problemų su savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurie nepapuolė į vadinamąjį kodų nukentėjusiųjų sąrašą, tačiau tiesiogines sąsajas turėdami su tais, kurie nukentėjo, negaudavo paramos“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė M.Navickienė.
Pasak jos, Ekonomikos, Finansų ir Socialinės apsaugos ministerijos jau susitarė dėl šios paramos išplėtimo, o daugiau informacijos, kur reikės kreiptis dėl papildomos paramos, ji žadėjo pateikti penktadienį.
„Jau rytoj turėsime daugiau informacijos apie tai, kur reikės kreiptis savarankiškai dirbantiems asmenims, kad galėtų gauti papildomą paramą, nors jie nėra įtraukti į kodų sąrašą“, – sakė ministrė.
Ministrės atstovas Tomas Kavaliauskas BNS sakė, kad šiuo metu derinami sprendimai dėl dabartinės paramos išplėtimo.
„Jeigu pagal EVRK kodą žmogus nepatenka tarp subsidijos gavėjų, jo veikla nėra draudžiama per karantiną, jis galės aplikuoti dar kartą ir tada kiekvienas jis būtų vertinamas individualiai. Tai ta pati priemonė, kuri galioja ir šiuo metu, tik individualią veiklą vykdantieji, pavyzdžiui, medžio ar keramikos gamintojai, realiai negali ja pasinaudoti. Gaminti gali, bet neturi kur realizuoti“, – aiškino T. Kavaliauskas.
„Tam, kad gyventojai galėtų pretenduoti į subsidiją, ir bus pasitelktas individualus vertinimas, kad galima būtų realiai įvertinti, kad žmogui tikrai yra blogai. Ir jeigu tikrai yra blogai, paskiriami tie 260 eurų“, – pridūrė jis.
Į Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK) sąrašą nepatenkantys individualiai dirbantieji galės kreiptis į Užimtumo tarnybą, jų apyvartos rodikliai bus sutikrinami su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir priimamas sprendimas dėl paramos.
Ministrė išskyrė ir didėsiančias motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas.
„Taip pat svarbus aspektas – motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų alternatyvus paskaičiavimas. Iki karantininio laikotarpio palyginama su bendra tvarka apskaičiuota išmoka ir tada skiriama didesnė išmoka naudojantis palankesniu mokestiniu laikotarpiu“, – sakė ji.
Visgi M.Navickienė pabrėžė, kad šiais metais didinti vaiko pinigų neketinama.
„Kalbant apie universalias išmokas, man atrodo, turėtume žiūrėti labai kompleksiškai, ko mes norime pasiekti. Greitų sprendimų čia priiminėti nereikėtų.
Vaiko pinigai šiandieną yra tokie, kokie yra, ir jiems yra užtikrintas finansavimas, Seime yra patvirtintas vaiko pinigų dydis, todėl kalbėti apie pokyčius dar šiais metais tikrai nesiimtume. Manome, kad turime galvoti apie kitas priemones, kurios galėtų lemti žmonių didesnę socialinę apsaugą“, – sakė ji.
Pasak ministrės, viena iš priemonių, galinti sumažinti išaugusį jaunimo nedarbą, – stažo reikalavimų mažinimas. Ji taip pat pridūrė, jog „svarbu suprasti, kad jauni žmonės kartu turi ir didžiausią potencialą susirasti darbo vietą.“
„Reikia taip pat turėti omenyje, kad turime nemažai jaunimo, Užimtumo tarnyboje registruoto todėl, kad turėjome pirmojo karantino metu 200 eurų išmoką, kuri motyvavo žmones registruotis Užimtumo tarnyboje.
Bet kuriuo atveju, reikia matyti problemą, kad jaunimo nedarbo rodiklis yra didelis, ir tai galime spręsti įvairiomis iniciatyvomis, pradedant tuo, kad galime mažinti stažo reikalavimą jaunimui arba apskritai stažo reikalavimus gauti nedarbo išmokos draudimą“, – sakė ji.
Ministrė sako, kad Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių bedarbių nereikėtų automatiškai drausti valstybiniu privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Pasak M.Navickienės, tokią praktiką reikia keisti, atskiriant bedarbio statuso suteikimą ir sveikatos draudimą.
„Keliu klausimą, ar tikrai privalomasis sveikatos draudimo mokestis turėtų būti susiejamas su užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje faktu“, – Seimo socialdemokratų frakcijoje ketvirtadienį teigė M.Navickienė.
„Užimtumo tarnyba – vieta, kur žmogus ateina ieškoti darbo. Taip nėra, kad ji socialinio rėmimo įstaiga“, – pridūrė ministrė.
Vėliau ministrė BNS patikslino, kad valstybės lėšomis reikia apdrausti visų žmonių, kurie to padaryti negali patys, įskaitant bedarbius, sveikatą. Tačiau draudimo forma turi būti kitokia.
„Jie vis tiek randa būdų, kaip apsidrausti. Apsidraudžia iš vakaro, ryte pasidaro operaciją“, – BNS teigė M.Navickienė.
Ji pabrėžė, kad Užimtumo tarnyba neturėtų administruoti PSD įmokos.
„Dabar ateina į Užimtumo tarnybą žmonės ir gauna draudimą ir kartu būna bedarbiais, nes jiems reikia būti bedarbiais, nes jie tada gauna draudimą. Gauti draudimą, nes užsiregistravai tarnyboje, nėra logiška“, – BNS pabrėžė ministrė.
Pasak jos, su Sveikatos apsaugos ministerija šis klausimas jau svarstomas. Dabar visi užsiregistravę Užimtumo tarnyboje yra draudžiami PSD, o draudimo įmokas už juos moka valstybė.
Taip pat valstybė PSD kompensuoja moterims, esančioms nėštumo ir gimdymo atostogose, pensininkams, asmenims iki 18 metų, moksleiviams, studentams, socialinę pašalpą gaunantiems žmonėms.
Pernai už vieną valstybės lėšomis PSD draudžiamą asmenį iš biudžeto mokėta apie 440 eurų per metus. Kasmet valstybė apdraudžia apie 1,5 mln. gyventojų už maždaug 660 mln. eurų.
Išankstinės pensijos maskuoja negalinčių susirasti darbo vyresnių žmonių įsidarbinimo problemą, sako ji. M.Navickienė tikina, jog valstybės tikslas turėtų būti kuo ilgiau išlaikyti šiuos žmones darbo rinkoje.
„Žmogus turėtų turėti galimybes išsilaikyti darbo rinkoje iki pensijos amžiaus. Ir čia turėtų būti pagrindinis tikslas ir to turėtume siekti, Visos kitos papildomos priemonės rodo, kad mes tą problemą šiek tiek užmaskuojame ir bandome rasti lengvesnę išeitį“, – Seimo socialdemokratų frakcijoje ketvirtadienį teigė M.Navickienė.
Pasak jos, išankstinė pensija nebūtinai yra pats geriausias sprendimas.
Lietuvoje dabar išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų.
Išankstinės pensijos dabar vidutiniškai siekia 280 eurų. Pernai ją gavo daugiau nei 5,5 tūkst. gyventojų.
