Pirmiausia MMA susieta su tam tikromis išmokomis. Tarkime, valstybė nustačiusi, kad, apskaičiuojant tolimųjų reisų vairuotojų dienpinigius taikomas 1,65 MMA koeficientas. Nuo MMA priklauso ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kurias moka ir pačias mažiausias pajamas uždirbantys savarankiškai dirbantieji.
MMA didinimas gali iš viso išstumti darbuotojus iš įmonės, kai tampa pigiau samdyti darbuotojus iš išorės.
Galiausiai dėl MMA turėtų būti didinami ir kitų darbuotojų atlyginimai, kad būtų išlaikomos algų proporcijos.
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ekonomika šiandien“ diskutavo „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė ir finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Paskutinį kartą MMA didinta šių metų sausį: nustatytas 3,93 euro minimalus valandinis atlygis, pati MMA – 642 eurai neatskaičius mokesčių. Tai 35 eurais arba apie 5,7 proc. didesnė nei šiemet.
R.Skyrienė įsitikinusi: MMA nėra didelė, todėl nėra abejonių, kad ji augs.
„Kai, planuojant MMA didinimą, pasikonsultuoju su savo nariais („Investuotojų forumo“ nariais – red. past.), labai dažnai linkstama į didesnę pusę – jiems tai atrodo gana maža suma, nes vidutiniškai „Investuotojų forumo“ narių mokami atlyginimai dukart didesni nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje.
Tačiau kai kurie nariai aiškiai pasako, kad, didinant MMA, jie patiria spaudimą didinti ir kitus atlyginimus“, – kalbėjo R.Skyrienė.
Anot jos, kuo daugiau pritraukiama užsienio investicijų, aukštos kokybės darbo vietų sukūrimas sudaro prielaidas kilti atlyginimams. Krizės akivaizdoje vidutinis atlyginimas padidėjo, nes sumažėjo žmonių, gaunančių MMA – tos darbo vietos buvo uždarytos. Tai, anot pašnekovės, rodo, kad geresnės darbo vietos yra ir tvaresnės.
Kad MMA turi neišvengiamai turi augti, sutinka ir M.Dubnikovas. Tačiau, anot finansų analitiko, pandeminiame laikotarpyje, kai iš verslo išstumta labai daug darbo vietų, kurios dažnai ir apmokamos MMA, dėl to kyla klausimų.
Jei verslams dar nepradėjus dirbti atlyginimai būtų žymiau keliami, gali būti, kad tam tikruose sektoriuose susidarytų problemų.
„Bet, kalbant apie MMA, reikia pasakyti, kad šiandienos lietuviškas verslas orientuotas ne į MMA. Tai – tam tikrų sektorių specifika. Be to, ne visur atlyginimai ir matomi.
Tik verslams sunku išlaikyti tempą, kai MMA auga kone 10 proc. Galiu patvirtinti, kad MMA augimas turi įtakos vidutinio atlyginimo augimui. Tai kartais kelia didesnius lūkesčius aukštesnius atlyginimus gaunantiems žmonėms, kad ir jų atlyginimai turi augti panašiu greičiu“, – teigė M.Dubnikovas.
Galbūt kaip viena išeičių galėtų būti MMA didinimas atsižvelgiant į darbuotojo amžių. Tik M.Dubnikovas pabrėžia, kad prieš tą svarstant reikėtų atsakyti į klausimą, ar tai nėra diskriminuojantis dalykas.
„Galbūt tam jaunimui, kuris nėra kvalifikuotas ir labai nori įsilieti į darbo rinką, jo MMA augimo greitis galėtų būti mažesnis nei likusiems žmonėms taikomas MMA didinimas. Čia galėtume išlošti tuo, kad pagrindinė MMA galėtų augti kiek sparčiau. Tik jokiu būdu nesakau, kad jaunuolio MMA turėtų būti mažinama“, – pabrėžė finansų analitikas.
Galiausiai, anot jo, ne MMA sąskaita gyvensime geriau – geriau gyvensime, kai uždirbsime kartais daugiau negu šis dydis. M.Dubnikovas įsitikinęs, kad turime daug komponenčių, kurios leidžia tas darbo vietas kurti.
R.Skyrienės nuomone, šiuo metu Trišalės tarybos taikoma procedūra nustatyti MMA dydį – gana depolitizuota. Tik problema, kad diskutuojant apie dalykus, kurie jau aptarti ir įtraukti į formulę, įsiveliama į diskusiją, nes viena pusė vidutinį atlyginimą mato vienaip, kita – kitaip.
„Šie nesutarimai daro sistemą politizuota, nors pagal formulę apskaičiuota MMA būna patvirtina Vyriausybės, bet Trišalė taryba bendro sutarimo neranda.
Diskusijos europiniu lygmeniu, kai galvojama, kaip nustatyti bendrą MMA apskaičiavimo formulę, taip pat sukėlė kalbas, ką reikėtų daryti. Visoje Europoje verslo pusė nenorėtų, kad tai būtų direktyvinis klausimas – tai galėtų būti rekomendacinis klausimas. Profesinės sąjungos kaip tik pasisako už direktyvą.
Ir vėl nesutarimas, nors turime sistemą, kuri iš esmės jau veikia. Galbūt iš to europinio modelio galėtume pasiskolinti produktyvumo komponentą. Tada iš tiesų MMA būtų nustatoma gana depolitizuotai ir būtų paremta įrodymais“, – komentavo R.Skyrienė.
