Pagaliau ima klibinti mokesčių lengvatas – tikėtina, ir žemvaldžiams bus riesta (123)

8,5 mlrd. eurų, patenkančių per metus į valstybės biudžetą, suplaukia per įvairius mokesčius. Tačiau įvairios lengvatos atkanda didelę jo dalį. Tad Finansų ministerija subūrė Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupę, kuri pradeda nagrinėti visuomenės pateiktus siūlymus bei pateikė pačios ministerijos atliktos pirminės mokesčių lengvatų peržiūros rezultatus.

Pradedamos peržiūrėti mokesčių lengvatos.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Pradedamos peržiūrėti mokesčių lengvatos.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Pradedamos peržiūrėti mokesčių lengvatos, tenkančios žemdirbiams – taip pat.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradedamos peržiūrėti mokesčių lengvatos, tenkančios žemdirbiams – taip pat.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradedamos peržiūrėti mokesčių lengvatos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradedamos peržiūrėti mokesčių lengvatos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradedamos peržiūrėti mokesčių lengvatos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradedamos peržiūrėti mokesčių lengvatos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradedamos peržiūrėti mokesčių lengvatos.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Pradedamos peržiūrėti mokesčių lengvatos.<br> A.Srėbalienės nuotr.

Lrytas.lt

Feb 23, 2021, 12:48 PM, atnaujinta Feb 23, 2021, 2:28 PM

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, mokesčių lengvatų peržiūra susijusi su socialinėmis garantijomis, viešojo sektoriaus atlyginimais ir kitais svarbiais įsipareigojimais. 

„Valstybės biudžetas per mokesčius surenka apie 8,5 mlrd. eurų. Tuo tarpu įvairiose lengvatose pasislepia dar 2,2 mlrd. eurų. Šti dėl to apsisprendėme atlikti išsamią jų peržiūrą.

Iš tų 2,2 mlrd. eurų yra svarbios tos lengvatos, kurios, pavyzdžiui, teikomos kompensuojamiesiems vaistams. Tačiau maždaug viena trečioji minėtos sumos susijusi su lengvatomis, kurias reikia peržiūrėti. Tai būtų apie 790 mln. eurų.

Papildoma žinia – pandeminė situacija kelia daug neapibrėžtumo. Apsisprendėme, kad dabar tik aptarsime mokesčių lengvatas, bet Seimo pavasario sesijai pakeitimų dar neteiksime“, – sakė G.Skaistė.

Jos teigimu, Vyriausybės programoje yra priimti ambicingi įsipareigojimai dėl pensijų indeksavimo, vienišų pensininkų skurdo mažinimo, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo, geresnės švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų paslaugų kokybės.

„Visam tam reikia papildomų lėšų, kurias surinkti privalu kaip įmanoma teisingiau. Kvietėme visuomenę aiškiai pasisakyti, kadangi manome, kad diskusijose dėl jautrios mokesčių sistemos turi būti girdimas ne tik ekspertų, bet ir visuomenės balsas.

Sulaukėme daugiau nei 200 įvairių pasiūlymų, raginimų vienų ar kitų lengvatų atsisakyti. Jas sugrupavome pagal 6 svarbiausias kryptis ir ketiname kviesti ekspertus tikslinėms diskusijoms, ieškant tinkamiausių sprendimų“, – teigė Finansų ministrė G.Skaistė.

Numatė kryptis

Finansų ministerija planuoja peržiūrėti įvairias lengvatas, pasirinkusi tam tikras kryptis.

Pavyzdžiui, pirmoji kryptis – pelno reinvestavimo regionuose skatinimas. Juose pelno mokesčio surenkama per 700 mln. eurų, tačiau maždaug 83 mln. eurų netenkama dėl taikomų lengvatų, kurios ne visada yra pagrįstos.

Antroji kryptis – žaliasis kursas. Šioje vietoje planuojama atsisakyti lengvatų iškastiniam kurui ir imtis taršos apmokestinimo plėtros.

Trečioji – pajamų nelygybės mažinimas. Teigiama, kad dėl taikomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) valstybės biudžetas netenka kone  875 mln. eurų, o virš 1 mln. gyventojų naudojasi NPD. Šioje vietoje Finansų ministerija ketina atlikti pajamų apmokestinimo ir socialinių išmokų analizę.

Dar viena kryptis – bus peržiūrimos visos mokesčių lengvatos: pelno mokesčio, lengvatos žemės ūkio sektoriuje, viešbučiams, filmų kūrėjams ir kitos.

Peržiūrėjus jas visas galbūt bus priimti sprendimai vienų jų atsisakyti, kitas – išplėsti.

Supažindindama su šiomis kryptimis finansų viceministrė Rūta Bilkštytė užsiminė, kad ketinant peržiūrėti galiojančias lengvatas dėmesys bus skiriamas ir pajamų nelygybės mažinimo iniciatyvoms.

„Diskutuosime dėl progresinių gyventojų pajamų mokesčių tarifų. Pasiūlymų yra visokių. Taip pat svarstoma pajamų apmokestinimo ir socialinių išmokų balanso analizė, bus įvertinta šeimos  deklaracijos galimybė, sudarant galimybę atsižvelgti ne tik į gyventojo gautas pajamas, bet jo įsipareigojimus išlaikytinių atžvilgiu“, – sakė viceministrė. 

Pasak R.Bilkštytės, svarstoma peržiūrėti lengvatas gyventojų investicijoms. Nes šiuo metu taikomos skirtingos lengvatos vertybinių popierių pardavimo pajamoms, palūkanoms, investicijoms į pensijų kaupimo fondus ar ilgalaikį investicinį draudimą. O dėl tokių skirtumų smulkus investavimas tampa sudėtingas. 

Liepia neskubėti

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta pastebėjo, kad daugiau kaip pusė pinigų biudžeto nepasiekia dėl ekonomikos šešėlio, o mokesčių lengvatos nulemia maždaug trečdalį to kiekio. 

Anot jo, svarbus principas peržiūrint sistemą – mokesčių tarifai turi priklausyti nuo žmonių galimybės sumokėti mokesčius.

„Pajamų lygis turi būti pagrindinis mokesčių tarifo nustatymo kriterijus. Štai todėl svarbu artėti link progresinių mokesčių.

Mokesčiai nėra tik fiskalinė funkcija, bet ir elgseną keičianti priemonė. Štai todėl siūlome taikyti papildomą mokestinę paskatą, kad kiltų dirbančiųjų atlyginimai. Nes dabar, atsižvelgiant į perkamąją galią, Lietuvoje algos siekia vos 60 proc. Europos vidurkio“, – sakė S.Krėpšta.

Pasak Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko šiuo metu Lietuvos žemdirbiai juk dirba ES rinkoje, ir mūsų konkurencinės sąlygos dėl taikomų mokesčių negali būti blogesnės.

„Mokesčių peržiūroje labai svarbu atsižvelgti į žemės ūkio plėtrą. Taigi turime peržiūrėti mokesčius atsižvelgdami į ūkio dydį ir kitus kriterijus“, – užsiminė K.Navickas.

Ūkininkams –  išskirtinės lengvatos

Lrytas.lt primena, kad ūkininkų mokami mokesčiai per praėjusią Seimo kadenciją, kaitaliojant įstatymus, susitraukė iki minimaliausių, pradedant gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), baigiant lengvatomis elektrai bei požeminiam vandeniui.

Pavyzdžiui, GPM nemoka ūkininkai, kurių pajamos per metus neviršija 45 tūkst. eurų, vadinasi, to nedaro pusė Lietuvoje esančių ūkių. Pareiga sumokėti GPS jiems atsiranda tik tada, jei įsigyjama prekių daugiau nei už 14 tūkst. eurų – išskyrus transporto priemones ir žaliąjį dyzeliną.

Jeigu ūkininkas kaime vykdo individualią žemės ūkio veiklą – o tokios veiklos formos nevengia nė stambiausi žemvaldžiai – nuo 2019-ųjų taikomas GPM gali kisti nuo 5 iki 15 proc. Šis tarifas priklauso ir nuo pajamų, ir nuo to, kokios buvo žemės ūkio veiklai būtinos išlaidos, pavyzdžiui, trąšų, pašarų ar pesticidų pirkimas, žemės nuoma ir daugybė kitų su individualia žemės ūkio veikla susijusių išlaidų.

Taigi GPM apskaičiuojamas skirtumui, susidariusiam iš iš visų metinių pajamų atėmus būtinąsias išlaidas. Jeigu individualios veiklos pajamos neviršija 20 tūkst. per metus, taikomas 5 proc. tarifas, jeigu metinės pajamos perlipa 35 tūkst. eurų – taikomas 15 proc. tarifas.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų dydis, kurias turi mokėti individualiai ūkininkaujantieji, kinta atsižvelgiant į PVM mokėtojo statusą ir ūkio ekonominį dydį – šis matuojamas ekonominio dydžio vienetais (EDV).

Jeigu ūkis lygus 2 EDV ar mažesnis, o ūkininkas negauna jokių kitų pajamų, PSD įmoka sudaro vos 2,33 proc. minimalios algos (607 eurų) – šiuo metu tai 14,14 euro per mėnesį.

Kita lengvata – individualia veikla besiverčiantys ūkininkai „Sodrai“ įmokas privalo mokėti tik tokiais atvejais, kai jų ūkis prilygsta 4 EDV ar yra didesnis. Taigi „mažiesiems“ socialinio draudimo įmokų mokėti nė nereikia.

Jeigu ūkis nėra PVM mokėtojas, tuomet metinė įmoka „Sodrai“ yra apskaičiuojama pagal 12 MMA ir sudaro 12,5 proc. šios sumos – 76 eurus. O jeigu papildomai kaupiama pensijai, metinė įmoka pakyla, bet neperkopia 94,21 euro.

Dar viena ūkininkams teikiama lengvata žemės mokesčiu net trejus metus neapmokestinama ūkiui steigti įgyta žemė, ir nesvarbu, ar ji pirkta, ar dovanota, ar paveldėta.

Iki 2020-ųjų pabaigos ūkininkams galiojo ir aplinkos taršos lengvata jie jos nemokėjo.

Nuo 2021-ųjų sausio įsigaliojo naujas taršos mokestis, mokamas už traktorius, kombainus ar kitą techniką, kuri pirmą kartą registruojama Lietuvoje ar perregistruojama. Atsižvelgiant į jos galią tarifas sieks 0-600 eurų. Tačiau apskaičiuojant tam tikrą mokestį, žemės ūkio technikai bus taikomas koeficientas, priklausantis nuo jos gamybos metų bei variklio tipo. Jis varijuoja nuo 0,4 iki 1,2.

Ir dar – žemės ūkio veiklai naudojamam gazoliui taikomas lengvatinis akcizų tarifas – 60 eurų už 1 tūkst. litrų degalų. Tiesa, metinis lengvatiniu akcizu apmokestinamų degalų kiekis yra ribojamas.

Visi kiti – ne žemdirbiai – moka šešiskart didesnį akcizą – 372 eurus.

Ūkininkai gauna ir daugiau lengvatų. Pavyzdžiui, importo PVM neapmokestinami žemės ūkio produktai, kuriuos mūsų šalies ūkininkai užaugina su Lietuva besiribojančių valstybių žemėje.

Būgštauja dėl pajamų nelygybės

Finansų ministerijai paskelbus konsultacijas dėl mokesčių sistemos reformos, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas kartu su VU mokslininkais kreipėsi į Finansų ministeriją, ragindami mokesčių reformą vykdyti socialiai atsakingai. Anot ekspertų, nors dalies mokestinių lengvatų naikinimas seniai lauktas, tačiau svarbu, kad didesnė mokesčių našta nebūtų perkelta mažiausias pajamas uždirbantiems žmonėms.

„Naikindami išimtis ir didindami mokesčius, privalome užtikrinti, kad to nedarome mažiausiai uždirbančių žmonių sąskaita. Taip pat labai svarbu, kad panaikinus įvairias lengvatas ir surinkus daugiau lėšų biudžetą, jos būtų naudojamos tikslingai – socialinės srities biudžetui didinti: pensijų, socialinės paramos didinimui ir viešųjų paslaugų plėtrai. Tik taip ištrauksime senjorus, žmones su negalia iš skurdo bei suteiksime galimybę į darbo rinką integruotis didesnei daliai žmonių, neskursti ir gyventi oriai“, – sako tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Pasiūlymus Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms kartu su nevyriausybininkais rengusi Vilniaus universiteto docentė dr. Jekaterina Navickė sako, kad vadinamojo „gyvulių ūkio“ naikinimas seniai pribrendęs klausimas, tačiau ne mažiau svarbu, kad naikinant vienas lengvatas neatsirastų naujų, dar labiau pajamų nelygybę šalyje didinančių iniciatyvų.

 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.