Užtat dabar šaršalas toks, kad, atrodytų, artėja pasaulio pabaiga. Praėjusią savaitę viena po kitos pylėsi žinios apie interneto forumuose atsiradusius pasiūlymus įsigyti automobilių nuomos kompanijos „CityBee“, lažybų kontoros „Orakulas“, portalo darnipora.lt ir jau senokai mūsų šalyje nelegalia pripažintos svetainės filmai.in vartotojų duomenis.
Pasklido raginimai kuo greičiau pasikeisti kone visus naudojamus slaptažodžius, kurie gali patekti į piktavalių rankas. Kai kurie ekspertai siūlė pasikeisti net ir dokumentus – ID korteles ar vairuotojo pažymėjimus. Kiti kalbėjo, kad reikia kuo greičiau pateikti prašymus neišduoti paskolų, kol nukentėjusių asmenų vardu jų nepasiėmė kiti.
Susirūpinti dėl skaitmeninės higienos ir bent jau pasikeisti dešimtis metų naudojamus slaptažodžius išties verta. Kaip ir iš viso nesilankyti abejotinos reputacijos svetainėse ir nepalikti ten savo pėdsakų.
Tik kažkaip daugeliui pro akis praslydo viena įdomi detalė: kone visos šios duomenų bazės programišių buvo įkainotos JAV doleriais, tačiau atsiskaityti buvo prašoma tikrai ne jais, o bitkoinais. Tais pačiais, kurių kaina pastaruoju metu šoko į neregėtas aukštumas. Dabar šios skaitmeninės valiutos vertė viršijo 55 tūkst. dolerių (45 tūkst. eurų), nors pernai kovą ji buvo daugiau nei dešimt kartų mažesnė.
Kad nereguliuojamas bitkoinas jau seniai tapo nusikalstamo pasaulio atsiskaitymo priemone, daugelio valstybių centriniai bankai trimituoja jau seniai. Dabar tuo gali įsitikinti ir eiliniai Lietuvos vartotojai, kurių duomenys pardavinėjami tik už bitkoinus.
Kriptovaliutų šalininkai vadina jas naujuoju skaitmeniniu auksu, išlaisvinsiančiu vartotojus nuo centrinių bankų ir vyriausybių piniginės diktatūros. Iš dalies jie teisūs – tai ir yra „auksas“, tačiau tik spekuliantams.
Pastarieji džiaugiasi, jog, įsitraukus stambiems instituciniams investuotojams, bitkoino pozicijos tapo dar tvirtesnės, todėl jau svajoja apie tai, kad vertė kils gal iki 100 tūkst. dolerių ar dar daugiau.
Tačiau galima prisiminti, kad kaina ir smunka, o, kaip rodo istorija, net ne dešimtimis procentų, bet kartais. Mat bitkoinas yra toli gražu ne vien valiuta – kaip aprašė Bloomberg.com apžvalgininkas Joe Weisenthalis, tai labai primena religiją.
Yra milžiniška tikinčiųjų bendruomenė. Yra ir pranašas Satoshi Nakamoto, nors niekas jo nėra matęs gyvai ir nėra tikras, kad tai kieno nors slapyvardis. Tai šis veikėjas paleido į pasaulį bitkoiną ir jį lydintį „šventraštį“ – aprašą bei pirmuosius savo tekstus apie naująją valiutą.
Yra ir šventieji. Vienas jų – kaip spėjama, pirmasis bitkoiną įsigijęs Halas Finey, kuris paliko šį pasaulį dar 2014-aisiais. Tiesa, ne visam laikui – jo kūnas užšaldytas Arizonoje, nes žmogus tikėjo kada nors galėsiąs atgimti, kai bus sukurtos tam reikalingos technologijos.
Nestinga ir stebuklų, kaip kažkas atranda savo kompiuteriuose seniai pamirštų įsigytų bitkoinų ir tampa milijonieriais. Kitiems, pamiršusiems slaptažodžius, tenka graužtis nagus. Kaip ir dažnos religijos atveju, egzistuoja schizma – „bažnyčios“ skilimas. Su bitkoinu tai nutiko jau kelis kartus, kai nauji valiutos vienetai „dalijami“ perpus. Pastarąjį sykį taip buvo pernai.
Ką jau kalbėti apie valdžios institucijų puolimą – argi tai neprimena pirmųjų krikščionių persekiojimo Romos imperijos laikais?
Kaip ir dažna nauja religija, bitkoinizmas yra itin agresyvus. Labiausiai jis mėgsta elektrą. Bitkoinų „kasyklos“, kuriose kompiuterinė įranga generuoja naujus jų blokus, pernai jos surijo tiek, kiek ir viena didžiausių pasaulio šalių – Argentina.
Tikėti ar netikėti bitkoinais – kiekvieno asmeninis reikalas. Tačiau pasikeisti slaptažodžius svetainėse, kuriose lankotės dažniau ar rečiau, pravartu. Arba nusipirkti kriptovaliutų, kad galėtumėte atsiskaityti su duomenų vagimis. Tiesa, garantijos, kad jie tos prekės neparduos dešimt kartų, tikrai negausite.
