I. Ruginienė: dėl tokio darbdavių požiūrio nemažai lietuvių po pandemijos susirinks daiktus ir išvyks

Specialistai tikina, kad nedarbo lygis Lietuvoje kelia nerimą, ypač kalbant apie jaunimo situaciją. Vis dėlto, bedarbių skaičiui augant darbdaviai sako, kad nėra kam dirbti. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė kalbėjo, kad toks darbdavių požiūris yra neteisingas.

Specialistai tikina, kad nedarbo lygis Lietuvoje kelia nerimą, ypač kalbant apie jaunimo situaciją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Specialistai tikina, kad nedarbo lygis Lietuvoje kelia nerimą, ypač kalbant apie jaunimo situaciją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Specialistai tikina, kad nedarbo lygis Lietuvoje kelia nerimą, ypač kalbant apie jaunimo situaciją.<br>V.Balkūno nuotr.
Specialistai tikina, kad nedarbo lygis Lietuvoje kelia nerimą, ypač kalbant apie jaunimo situaciją.<br>V.Balkūno nuotr.
Specialistai tikina, kad nedarbo lygis Lietuvoje kelia nerimą, ypač kalbant apie jaunimo situaciją.<br>V.Balkūno nuotr.
Specialistai tikina, kad nedarbo lygis Lietuvoje kelia nerimą, ypač kalbant apie jaunimo situaciją.<br>V.Balkūno nuotr.
Specialistai tikina, kad nedarbo lygis Lietuvoje kelia nerimą, ypač kalbant apie jaunimo situaciją.<br>T.Bauro nuotr.
Specialistai tikina, kad nedarbo lygis Lietuvoje kelia nerimą, ypač kalbant apie jaunimo situaciją.<br>T.Bauro nuotr.
Specialistai tikina, kad nedarbo lygis Lietuvoje kelia nerimą, ypač kalbant apie jaunimo situaciją.<br>M.Patašiaus nuotr.
Specialistai tikina, kad nedarbo lygis Lietuvoje kelia nerimą, ypač kalbant apie jaunimo situaciją.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Ruginienė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
I.Ruginienė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Specialistai tikina, kad nedarbo lygis Lietuvoje kelia nerimą, ypač kalbant apie jaunimo situaciją.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Specialistai tikina, kad nedarbo lygis Lietuvoje kelia nerimą, ypač kalbant apie jaunimo situaciją.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Specialistai tikina, kad nedarbo lygis Lietuvoje kelia nerimą, ypač kalbant apie jaunimo situaciją.<br>M.Patašiaus nuotr.
Specialistai tikina, kad nedarbo lygis Lietuvoje kelia nerimą, ypač kalbant apie jaunimo situaciją.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Feb 27, 2021, 5:53 PM

Norinčių dirbti yra, tačiau darbo sąlygos neretai būna nepatrauklios. Taip pat pastebėta, kad nemažai didžiųjų įmonių dabar yra linkusios ne saugoti darbuotojus, o juos atleisti. Visa tai tampa priežastimi, kodėl daugelis lietuvių, tik atlaisvinus judėjimą, kaipmat susirinks daiktus ir vėl išvyks dirbti svetur.

– Nedarbo lygis Lietuvoje 2020 m., vadovaujantis Statistikos departamento duomenimis, buvo didesnis nei 10 proc. Tuo metu registruotas nedarbas buvo 16,4 proc. Kokios priežastys lemia tokius skaičius?

– Darbuotojų judėjimas vyko kiekvienais metais: kažkas netekdavo darbo, kažkas jį surasdavo. Bedarbių skaičius buvo apie 6-7 proc. kasmet.

Mums meškos paslaugą padarė vasarą paskelbtas 200 eurų pagalbos mechanizmas. Tada užsiregistravo net ir tie, kurie neieško darbo, ir taip dirbtinai iškėlė bedarbystės procentą.

Tačiau, remiantis Statistikos departamento duomenimis, nedarbas didėja gana stipriai. Matyt, tam didelės įtakos turi pandemija.

– Nedarbas auga, tačiau darbdaviai sako, kad nėra kam dirbti.

– Sunku suprasti, kodėl darbdaviai neturi iš ko rinktis. Matome užregistruotus bedarbius, tikrai yra iš ko rinktis, ypač dabar, kai daugelis jaunimo neteko darbo paslaugų srityje. Manau, jie mielai persikvalifikuotų ir dirbtų kitose srityse. Teigti, kad visiškai nėra kam dirbti yra nesąžininga.

Esame ne kartą sakę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Užimtumo tarnybai, kad perkvalifikavimas yra labai svarbus užimtumo didinimo įrankis. Visiems darbuotojams, netekusiems darbo, turi būti suteikiama papildoma pagalba susirasti darbą kitoje srityje ir užtikrinama, kad pakeisti sritį nėra baisu.

– Šalyje buvo užfiksuotas didžiausias jaunimo nedarbas. 2020 m. gruodį jis buvo per 30 proc. Kas lemia tokius didelius skaičius?

– Darbo rinkoje visada buvo dvi jautrios amžiaus grupės – jaunimas ir tie, kam virš 55 metų. Vyresni buvo nepatrauklūs ir išlieka nepatrauklūs darbo rinkoje, nes darbdaviai mano, kad jaunesnis žmogus atlieka pareigas geriau ir jį pasisamdyti yra pigiau. Tai, mano požiūriu, yra didžiulė klaida.

Tuo metu jaunimas dažnai būna nepatrauklus, nes jį reikia mokyti, į jį reikia investuoti ir ne visi turi tam kantrybės. Dabartiniai skaičiai rodo, kad labai daug jaunimo dirbo paslaugų srityje: restoranuose, viešbučiuose, turizmo sektoriuje, statybose. Tai yra tie sektoriai, kurie niekada nepasižymėjo labai geromis darbo sąlygomis, dideliais atlyginimais. Šie sektoriai sustojo ir tai lėmė, kad jaunimas neteko darbo.

Tačiau galima daryti ir tokias išvadas: tiems darbdaviams, kurie nėra linkę mokėti daugiau, sudaryti geresnes sąlygas, patraukliau samdyti jaunimą.

– Prieš gerą pusmetį ekonomistai tikino, kad 200 eurų darbo paieškos išmoka visiškai neskatino žmonių ieškotis darbo. Darbo paieškos išmoką 2020 m. gruodį gavo apie 56 tūkst. bedarbių, šių metų sausį – 38 tūkst. Gaunančių paramą ratas smarkiai susiaurėjo. Ar tokius pokyčius galėjo lemti sumažintas gaunančių paramą skaičius?

– Galėjo, bet dabar esant sudėtingai situacijai bet kokia parama žmogui yra svarbi. Kalbėti apie tai, kad galbūt nedarbo išmoka ir parama yra ne visiems sąžiningai mokama ir galbūt ne visi turėtų ją gauti, yra nesąžininga prieš pačius darbuotojus. Šiai dienai visi privalo gauti paramą, ypač tie, kurie neteko darbo.

Reikia suprasti, kad ne visi turi prabangą gauti nedarbo išmoką: kai kam pritrūko vienos ar dviejų dienų iki reikiamo darbo stažo, kitam kažko kito pritrūko ir jie nepateko į sąrašą. Numesti žmonių į žemutinę skurdo ribą negalime ir privalome tokiems bent kažkiek padėti.

– Ar žmonės išvis yra skatinami ieškotis darbo?

– Manau, kad žmonės neturi kitos išeities ir to darbo ieško. Lietuvoje vyrauja klaidinga nuomonė, kad kiekvienam žmogui, besinaudojančiam pašalpomis, tam tikromis nuolaidomis, patinka taip gyventi ir jam visiškai neverta dirbti.

Galiu visiems skeptikams pasakyti, kad pašalpos gavimas yra žeminantis elementas. Jei žmogus turėtų galimybę dirbti ir uždirbti oriai, neprašydamas išmaldos iš valstybės, savivaldybės ar kitų objektų, jis pasirinktų dirbti.

Tačiau Lietuvoje yra žemi atlyginimai, darbo sąlygos nepatrauklios, tad nereikėtų stebėtis, kad vienas ar kitas žmogus nenori dirbti pas konkretų darbdavį, nes žino, kokios sąlygos jo laukia už to darbdavio durų.

Neseniai į mane kreipėsi transporto sektoriaus darbuotojai. Keliaujant į užsienį reikia pasidaryti Covid-19 testą ir darbdavys šitą testą liepia tiems darbuotojams darytis už savo lėšas.

Įsivaizduokite, darbuotojas, gaudamas šiek tiek daugiau nei minimumą, važiuoja trims, keturioms ar net šešioms savaitės atlikti darbą ir dar iš savo varganų lėšų turi sumokėti už Covid-19 testą. Ar tokia darbo vieta yra patraukli?

Po to tas darbdavys viešai stebėsis, kodėl neranda darbuotojų. Bet todėl ir neranda, nes jo darbo vieta yra visiškai nepatraukli.

– Kur tokioje situacijoje žmogui reikia kreiptis?

– Pirmiausia, jei žmogus jaučia, kad jo teisės pažeidžiamos, siūlyčiau kreiptis į savo profesinę sąjungą. Jeigu tokios nėra, tada į Valstybinę darbo inspekciją, kuri gaudama pranešimus padaro papildomus patikrinimus darbovietėje.

Jeigu yra neapmokėtas darbo atlyginimas, neapskaitytos darbo valandos ar kiti rimtesni pažeidimai, galima nemokamai kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir vėliausiai po dviejų mėnesių gauti sprendimą.

– Grįžkime prie nedarbo statistikos. Kokiose srityse dabar labiausiai trūksta darbuotojų?

– Kiek girdžiu aš ir kiek pasisako įvairių sričių darbuotojai ir darbdaviai, trūksta pajėgumų gamybos srityje, nes gamybininkai mažiau nukentėjo per pandemiją, jie aktyviai dirba, tačiau, darbuotojams susirgus koronavirusu, jų trūksta.

Būtų naivu tikėtis, kad ir toliau gyvensime be restoranų, viešbučių, sanatorijų ir kitų pramogų. Pasibaigus pandemijai, manau, paslaugų sektorius atsigaus ir pareikalaus nemažo darbuotojų skaičiaus.

– Ar nėra taip, kad darbdaviai bijo priimti naujus darbuotojus, nes nėra aiški įmonės padėtis?

– Nuo šių metų turime 100 proc. prastovos apmokėjimą. Tai yra tikrai dosni parama. Bet matome, kad stiprios įmonės, kurios visiškai nesumažino gamybinių pajėgumų, tiesiog sustabdė naujų darbuotojų priėmimą, o kai kurios leidžia sau pataupyti ir atleidžia dalį darbuotojų.

Labai keista, kodėl nusprendžiama darbuotojus atleisti, o ne išlaikyti darbo vietas. Tai galima paaiškinti tik vienu būdu: įmonių savininkai, darbdaviai, naudodamiesi situacija, nori kuo daugiau taupyti darbuotojų sąskaita.

– Vertinant nedarbo rinką, kaip Lietuva atrodo Europos šalių kontekste?

– Gaila, kad kitose šalyse socialinė gerovė, atlyginimai yra daug aukštesni negu mūsų ir pačios darbo vietos yra daug patrauklesnės. Todėl iš lietuvių dažnai girdime, kad, kai tik atsidarys sienos, patraukliau bus dirbti kitoje šalyje. Mūsų didžiausia klaida yra tai, kad nededame visų pastangų, jog sulaikytume savo piliečius Lietuvoje gyventi ir dirbti.

– Ar mokama nedarbo išmoka ilgainiui nepablogins darbo rinkos situacijos?

– Nedarbo išmoka mokoma pagal tai, kiek tu sumokėjai mokesčių, kiek uždirbai ir kokį stažą įgijai. Šitas įrankis privalo būti. Tokiu ekstremaliu situacijos metu nedarbo išmoka galėtų būti mokama ne 9 mėn., o net 12 mėn. Tuose sektoriuose, kurie labai nukentėjo, net ir 14 mėn.

Ir, deja, esame papuolę į spąstus: ne visi turi pakankamą stažą, ne visi sugeba po 9 mėn. greitai susirasti darbą ir didžioji dalis tų žmonių krenta į žemutinę skurdo ribą. Tai neigiamai paveikia ne tik konkretų žmogų, bet ir visą ekonomiką: žmogus praranda pajamas, negali vartoti, darbdaviams lėšos grįžta kur kas mažesniu pagreičiu, negu tai galėtų vykti normaliai, kai žmogus turi lėšų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.