Skeptiškai vertina paramą ir testavimo kompensavimą verslams: pinigų daug, bet efektyvumas bus nulinis

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sakė, kad džiaugiasi pagaliau priimtu Vyriausybės sprendimu kompensuoti darbuotojų testavimą. Tačiau neslėpė, kad tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas. Pinigų numatyta daug, tačiau jų panaudojimo efektyvumas bus visiškai nulinis.

Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>T.Bauro nuotr.
Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>T.Bauro nuotr.
Pinigų numatyta daug, tačiau jų panaudojimo efektyvumas bus visiškai nulinis.<br>T.Bauro nuotr.
Pinigų numatyta daug, tačiau jų panaudojimo efektyvumas bus visiškai nulinis.<br>T.Bauro nuotr.
D.Arlauskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
D.Arlauskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>T.Bauro nuotr.
Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>T.Bauro nuotr.
Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>G.Šiupario nuotr.
Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>G.Šiupario nuotr.
Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>T.Bauro nuotr.
Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>T.Bauro nuotr.
Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>T.Bauro nuotr.
Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>T.Bauro nuotr.
Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>T.Bauro nuotr.
Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>T.Bauro nuotr.
Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Tiek numatytame kompensacijos projekte, tiek valstybės skiriamoje paramoje verslams – visiškas chaosas.<br>G.Bitvinsko nuotr.

Lrytas.lt

Feb 28, 2021, 7:47 AM, atnaujinta Feb 28, 2021, 7:47 AM

Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad ketvirtadienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pristatė kompensacijos verslui už darbuotojų testavimą projektą, kuriuo numatyta, kad verslui bus kompensuojama po 12 eurų už vieną greitąjį serologinį antikūnų tyrimą ar greitąjį antigeno testą.

– A.Armonaitė ketvirtadienį pristatė kompensacijos verslui už darbuotojų testavimą projektą. Kaip vertinate šią kompensaciją?

– Vertinu pozityviai, nes keturis mėnesius ėjome šito projekto link. Projektas dar nepabaigtas.

Prisiminkime nuomos kompensaciją, kuri buvo labai biurokratizuota: iš pradžių davė tuos pinigus, po to – atėmė, vėliau kažkam iškėlė bylas, nes neva piktnaudžiauta.

Mes baiminamės ne be pagrindo – su mumis nebuvo derinta. Pavyzdžiui, yra 150 mln. eurų, bet svarbiausia tai, kaip jie bus skirstomi: ar viskas bus tvarkingai, sąžiningai ir teisingai.

Yra labai daug prieštaravimų netgi tarp interesų grupių, skirtingų verslų, skirtingo dydžio įmonių. Atrodo 150 mln. eurų yra daug, bet jeigu išdalintume visiems, kurie nukentėjo, tada tų pinigų ne tiek ir daug.

Viršutinė riba apribota iki 100 tūkst. eurų. Tiems, kurių apyvartos buvo milijoninės, tai bus kažkoks pagelbėjimas, bet tai kaip vaistai nuo karščiavimo, o ne nuo pačios ligos.

Aš nemanau, kad ir artimiausiu metu Vyriausybė bus pajėgi ką nors dalyti, nes tų pinigų nebeliko. Reikia galvoti, iš kur gauti daugiau pinigų. Bet jeigu palygintume Lietuvą su kitomis Europos šalimis, vidutiniškai tų pinigų gavome apie 10 proc., o ES vidurkis yra apie 11 proc. Nesame nuskriausti.

– Grįžtant prie testavimo kompensacijos, ar tokia kompensacija paskatins testuotis?

– Džiugu, kad atsižvelgta į mūsų prašymus: testavimas neturėtų būti užkrautas tik ant darbdavio pečių. 12 eurų yra rimta pagalba, motyvuojanti darbuotojus testuoti, bet čia yra labai daug chaoso ir neaiškumo.

Pavyzdžiui, Liuksemburgo įmonių darbuotojai penktadienį yra testuojami, šeštadienį gaunami rezultatai, tada pirmadienį darbuotojai ateina arba neateina į darbą. Taip vyksta jau kelis mėnesius.

Kai yra sistema, galima pasiekti rezultatų. Pas mus pinigai numatyti, bus dalijami, bet kai nėra sistemos, manau, tie pinigai neatliks pagrindinės funkcijos – rizikos valdymo. Vieni testuos, kiti – netestuos. Dabar įmonė vieną kartą testuos ir nuspręs, kad jau viską padarė, yra pilietiška. Bet šito neužtenka.

Jeigu norėtume pamatyti bendrą vaizdą, kiek ir kur yra nešiotojų, užsikrėtusių, vieno testavimo pakanka. Bet jeigu norime valdyti pandemiją, vieno karto neužtenka. Reikia imti Liuksemburgo pavyzdį ir jį diegti Lietuvoje.

Man kelia nerimą, kad mūsų institucijos neturi gebėjimų efektyviai investuoti pinigus į Covid-19 užkardymą. Kyla klausimų: kuo viskas baigsis, kiek kartų darbdaviai galės testuoti, ar bus – kaip kas nori, taip tas daro... Jiems svarbiausia rankas nusiplauti – pinigų davė, viską padarė, bet to efektyvumas bus nulinis.

– Atsidarius verslams Ministrė Pirmininkė skatino ne tik eiti testuotis, bet ir skiepytis. Tačiau grožio sektoriuje iš numatytų 10 tūkst. atvyko pasiskiepyti tik 2 tūkst. žmonių. Kodėl taip nutiko?

– Nes pasigendama labai aiškios informacijos iš atsakingų pareigūnų arba institucijų: kokia tvarka, koks periodiškumas, koks gali būti rezultatas? Lygiai taip pat ir dėl skiepų – per daug negatyvios informacijos žiniasklaidoje. Manau, kad valstybės institucijos „neatidirba“, siekiant įtikinti, kad tai yra reikalinga ir kad visiems iš to bus naudos.

Pavyzdžiui, jeigu mes visi vaikystėje nebūtume paskiepyti nuo poliomielito, raupų ir kitų ligų, kiek mūsų populiacijos Lietuvoje būtų išlikę?

Mes negauname aiškiai argumentuotos informacijos, kad tai yra kiekvieno valstybės piliečio ir darbuotojo pareiga [pasiskiepyti ar atlikti testą – lrytas.lt]. Dar mane stebina profesinių sąjungų retorika: jeigu darbdaviai pradės reikalauti pasiskiepyti ir atleidinėti darbuotojus, kurie nesiskiepyja, bus imtasi priemonių. Bet juk reikia įtikinti žmones, kad reikia skiepytis.

– Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad dar didelė dalis verslų durų atverti negalės. Kokios verslininkų nuotaikos po šio sprendimo?

– Nuotaikos įvairios, verslas verslui nelygus. Yra verslų, kurie iš pandemijos išeis dar labiau sustiprėję. Bet yra verslų, kurie uždaryti ne dėl to, kad blogai dirbo, o dėl valstybės prevencijos priemonių. Mes tai suprantame, bet turime padėti šiems verslams: barams, viešbučiams ir kitiems.

Aš kol kas nematau, kad tie, kurių apyvarta krito 60-70 proc., gautų adekvačią valstybės pagalbą. Kol kas šiuos verslus galiu tik užjausti. Bet mes galime patarti valdžios atstovams, kurie formuoja paramos paketus, kaip padėti tą neteisingumą ištaisyti, kaip padėti verslams nebankrutuoti.

– Prašoma ir trečiojo pagalbos paketo, tačiau ministerija tikina, kad tokio klausimo svarstyti nežada. Kaip vertinate tokį ministerijos atsaką?

– Vertinu normaliai, nes turime pažiūrėti, kaip suveiks antrasis pagalbos paketas.

Po kiek laiko pamatėme, kad pirmasis paketas, iš tikrųjų, buvo nelabai vykusiai panaudotas: nemaža dalis pinigų išdalinta tiems, kuriems visiškai jų nereikėjo, nebuvo sukoncentruota pagalba į tuos, kuriems jos iš tiesų reikėjo. Pritarčiau ministerijai – pažiūrėkime, kaip suveiks antrasis paketas, o tada galėsime sėsti ir prie trečiojo.

– JAV sako, kad pasiskiepiję darbuotojai galėtų gauti papildomas laisvas valandas darbe. Ar tokią idėją būtų įmanoma įgyvendinti Lietuvoje?

– Idėja puiki, man labai patinka tokie modernūs pavyzdžiai. Matydami žmonių atsargumą ir nepatiklumą, verslininkai, darbdaviai jau tarpusavyje kalbasi ir galvoja motyvavimo instrumentus, kurie galėtų paskatinti darbuotojų norą vakcinuotis.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.