Keičiasi paklausa darbo rinkoje: kas garantuotai turės darbą, o kam teks persikvalifikuoti

Ekspertų teigimu, Lietuvos darbo rinkoje vykstantys pokyčiai žada permainas pandemijos nualintam paslaugų sektoriui. Keičiasi ir paklausiausių profesijų sąrašas – ilgametį lyderį keičia mažiau paklausiomis laikytos socialinės ir humanitarinės profesijos.

Šalčininkų reportažai,Medžio apdirbimo įmonė,mediena,lentos.Polywood,Rolandas Zacharevičius<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šalčininkų reportažai,Medžio apdirbimo įmonė,mediena,lentos.Polywood,Rolandas Zacharevičius<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šalčininkų reportažai,Medžio apdirbimo įmonė,mediena,lentos.Polywood,Rolandas Zacharevičius<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šalčininkų reportažai,Medžio apdirbimo įmonė,mediena,lentos.Polywood,Rolandas Zacharevičius<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vidmantas Janulevičius<br>T.Bauro nuotr.
Vidmantas Janulevičius<br>T.Bauro nuotr.
Klaipėda,viadukas,rūkas,eismas,orai, vilkikai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėda,viadukas,rūkas,eismas,orai, vilkikai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 11, 2021, 9:56 AM, atnaujinta Apr 11, 2021, 9:56 AM

Augimas pramonės sektoriuje

„SME Finance“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, šiais metais daugiausia naujų darbo vietų atsiras pramonės sektoriuje. „Jau dabar matome, kad pramonininkai karaliauja tarp sektorių ir sparčiausiai atsigauna nuo pandemijos. Tai lemia rekordiškas Europos Sąjungos (ES) pramonės aktyvumas“ – pastebi ekonomistas.

„Pernai mums taip sekėsi todėl, kad gavome daug užsakymų iš įmonių Europoje: Vokietijos, Prancūzijos, Skandinavijos ir Pietų Europos, kurios buvo laikinai išėjusios iš Azijos šalių.

Dėl pabrangusio transporto joms tapo kur kas patogiau užsakyti Lietuvoje, kur su vilkiku prekes būtų galima atvežti per porą parų ir nereikia tris mėnesius plukdyti laivu iš Kinijos“, – pasakoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius ir pabrėžia tykančius pavojus.

„Turime išlaikyti naujus atsiradusius užsakovus, kad, atsidarius Kinijai, jie ten negrįžtų. Tam, kad mūsų darbo našumas išliktų ir kiltų kartu su atlyginimais, turime investuoti į skaitmenizavimą, automatizavimą. Valstybė turėtų padėti verslui ir ūkiui transformuotis į naujas veiklos sritis, kad parama būtų investuojama teisingai ir kurtų ilgalaikę vertę“, – teigia LPK prezidentas.

Pasak jo, jei rudenį būtų įvykdyta mokesčių reforma, darbo vietų skaičius ir atlyginimai pramonės sektoriuje augtų sparčiau.

Gerėjančią situaciją A.Izgorodinas žada ir labiausiai nuo karantino ribojimų nukentėjusiam sektoriui.

„Būčiau pakankamai pozityvus dėl paslaugų sektoriaus – net tiems, kuriems dabar situacija yra sudėtingiausia: kavinėms, viešbučiams, restoranams. Jei darome prielaidą, kad vakcinavimo situacija antrą šių metų pusmetį pagerės, reikia tikėtis, kad dalis šių įstaigų atnaujins veiklą, turės kurti naujas darbo vietas“, – prognozuoja ekonomistas.

Keičiasi paklausa darbo rinkoje

Užimtumo tarnybos duomenimis, tarp paklausiausių 2021 m. profesijų ilgai karaliavusios IT specialybės užleidžia vietą socialinėms ir humanitarinėms profesijoms – pradinio ugdymo mokytojams bei socialiniams darbuotojams.

2016 m. Lietuvos darbo biržos duomenimis, socialiniai darbuotojai buvo viena iš 5 profesijų, kurių atstovams darbą surasti buvo sudėtingiausia. Šiųmetį pokyti V.Janulevičius aiškina pandemijos poveikiu. „Dėl ribojimų daugelis iš mūsų negalėjome rūpintis regionuose gyvenančiais tėvais ir seneliais, todėl išaugo socialinių darbuotojų poreikis“, – sako jis.

Šios srities specialistų trūkumą pastebinti Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė tikina, kad socialinių paslaugų organizacijoms nelengva rasti kvalifikuotą, motyvuotą ir patirties turintį darbuotoją.

Pasak jos, šios profesijos atstovai susiduria su nemenkais iššūkiais. Socialinių darbuotojų darbo užmokestis, anot J. Tamašauskienės, palyginti su kitomis socialines paslaugas teikiančiomis profesijomis yra vienas mažiausių, nors beveik visas darbo laikas – 40 valandų per savaitę – yra kontaktinis.

J.Tamašauskienės teigimu, iššūkių kelia ir klaidingai suvokiama socialinio darbuotojo funkcija, chaotiška kvalifikacijos tobulinimo sistema ir perteklinis socialinių paslaugų teikimo biurokratizmas.

Siekiant į šią profesiją pritraukti daugiau jaunimo, LSDA prezidentės teigimu, su socialinio darbuotojo veikla moksleivius derėtų supažindinti dar mokykloje. „Taip pat reikėtų viešinti gerąsias socialinio darbo praktikas ir kelti socialinio darbuotojo profesinę gerovę, kuri šiuo metu yra tikrai problematiška“, – siūlo J.Tamašauskienė.

Jai antrina Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo asociacijos pirmininkė Jolanta Varanavičienė. „Daugiau jaunimo į šią sritį pritrauktų geresni atlyginimai, geresnės darbo sąlygos (apie kurias niekur net nekalbama), tobulėjimo, karjeros galimybės“, – sako asociacijos pirmininkė, ir priduria, kad profesijos paklausumą padidintų išaugęs jos prestižas.

„Tai priklauso ir nuo švietimo politikų, kurie ikimokyklinį ugdymą vis dar laiko marginaline sritimi, ir nuo pačių mokytojų, kurie, deja, patys nelaiko šios profesijos nei prestižine, nei patrauklia“, – apgailestauja J.Varanavičienė.

V.Janulevičiaus teigimu, mokytojų poreikis išaugo atsiradus suvokimui, jog reikia investuoti į vaikų švietimą. „Tai paskatino daugelį suvokti, kad privatus mokymas yra verslo rūšis“, – pastebi V.Janulevičius.

Visgi, pasak ekonomisto A.Izgorodino, socialinių ir humanitarinių profesijų iškilimas nereiškia IT specialistų poreikio mažėjimo. „Praėjusiais metais stebėjome IT paslaugų bumą. Šiais metais, jei situacija dėl pandemijos gerės, tokios didelės IT specialistų paklausos nebus. Kita vertus, tai yra sektorius, kuris stabiliai gerai atrodo“, – pabrėžia A.Izgorodinas.

„IT darbas nepraranda savo perspektyvumo. Atvirkščiai, nematyti jokių ženklų, kad tokių specialistų pasiūla artimiausią dešimtmetį pasivytų paklausą ir juo labiau ją pralenktų. „Eurostat“ duomenimis, IT specialistai Lietuvoje sudaro tik 2 proc. visų dirbančiųjų, tai yra, kone dukart mažiau nei ES vidurkis, tačiau jų poreikis toliau nuolat auga“, – teigia „Swedbank“ IT padalinio Lietuvoje vadovas Gediminas Misevičius.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.