S. Gentvilas: siekiant spartesnės būstų renovacijos reikalinga didesnė industrializacija statybų sektoriuje Būsto rūmų atstovas: būstų renovaciją galėtų paspartinti didesnė valstybės parama

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad dėl riboto finansavimo Žaliosios transformacijos komponentui ekonomikos gaivinimo plane Aplinkos ministerijai teko sumažinti planuojamų išleisti lėšų dalį, jis pažymi, kad toliau didžiausią dėmesį ketinama skirti būstų renovacijai. Anot ministro, ši priemonė ilgalaikėje perspektyvoje galėtų sugeneruoti iki milijardo investicijų.

S.Gentvilas.<br>V.Skaraičio nuotr.
S.Gentvilas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Nekrošius.<br>T.Bauro nuotr.
A.Nekrošius.<br>T.Bauro nuotr.
Būstų renovaciją galėtų paspartinti didesnė valstybės parama.<br>V.Skaraičio nuotr.
Būstų renovaciją galėtų paspartinti didesnė valstybės parama.<br>V.Skaraičio nuotr.
Būstų renovaciją galėtų paspartinti didesnė valstybės parama.<br>V.Skaraičio nuotr.
Būstų renovaciją galėtų paspartinti didesnė valstybės parama.<br>V.Skaraičio nuotr.
Būstų renovaciją galėtų paspartinti didesnė valstybės parama.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Būstų renovaciją galėtų paspartinti didesnė valstybės parama.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Būstų renovaciją galėtų paspartinti didesnė valstybės parama.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Būstų renovaciją galėtų paspartinti didesnė valstybės parama.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 3, 2021, 12:24 PM, atnaujinta May 3, 2021, 3:09 PM

„Visam Žaliosios Lietuvos transformacijos komponentui yra skiriama tik 800 mln. eurų, tad Aplinkos ministerijos paraiškas reikėjo sumažinti: tai nuo 800 mln. eurų pradinės ambicijos turėjome susimažinti 220 mln. eurų.

Apsistojome ties renovacija, tai buvo ir originalioje paraiškoje. Tuomet buvo suplanuota skirti 500 mln. eurų ir dar apie 120 mln. eurų vandentvarkos reformai. Matome, kad tradiciškai įsivaizduojamos renovacijos modelis išsikvepia.

Prieš mėnesį Vyriausybėje patvirtinta praeitos kadencijos daugumos pradėta ilgalaikė renovacijos strategija kalba apie tai, kad reikia trigubinti tempus, norint renovuoti 660 tūkst. pastatų, kurie yra Lietuvoje ir dauguma jų yra D energetinio efektyvumo klasės“, – teigė ministras Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje pirmadienį.

S.Gentvilas pažymi, kad šiuo metu naujos kartos renovacijai planuojama skirti 218 mln. eurų.

„Paraiška renovacijai yra 218 mln. ir jos esmė, kad renovacija turėtų persikelti nuo pastatų sienų į gamyklas, kur būtų gaminami didesnio mastelio komponentai, kad darbas iš esmės persikeltų nuo namo sienų į industrinę gamybą“, – teigė jis.

„Taip pat norisi, kad komponentai būtų iš medžiagų, kurios yra organinės ir medienos kilmės. Mes jau vėluojame į šitą prisitaikymą, nes norėtume užimti šitą nišą Europoje“, – pridūrė S.Gentvilas.

Anot aplinkos ministro, investicijos į būstų renovaciją galėtų pritraukti iki milijardo eurų.

„Šios priemonės finansavimo intensyvumas yra tarp 20-30 proc., o ši priemonė turėtų potencialiai generuoti apie milijardą investicijų“, – tikino jis.

S.Gentvilas taip pat pažymi, kad siekiant spartesnio pastatų modernizavimo verta mąstyti apie kitokio tipo – modulinę – statybą.

„Renovacijos procesas išsitęsia, trūksta statybos rangovų, tampame priklausomi nuo trečiųjų šalių pigesnės darbo jėgos. Jeigu norime didinti našumą, turime galvoti, kaip šį procesą industrializuoti.

Kalbant apie modulinę statybą prie pastatų tiesiog priklijuojamos konstrukcijos, sumažėja klaidų tikimybė“, – sakė jis, pridurdamas, kad paramai standartizuotų modulių konstrukcijų iš organinių žaliavų gamybai planuojama skirti 50 mln. eurų.

Tarp Aplinkos ministerijos planų Žaliajai šalies transformacijai įgyvendinti – ir skaitmeninės Lietuvos sistemos sukūrimas, teigė S.Gentvilas.

„Taip pat esame pateikę paraišką už 62 mln. eurų Vyriausybės kanceliarijai ir perduodame šią paraišką Europos Komisijai (EK). Tikslas yra sukurti inžinerinę Lietuvą internete. Kadangi Seime priėmėme įstatymų projektą, kad visi viešieji pirkimai, projektavimo ir rangos darbai turės būti perkami BIM aplinkoje, tai reiškia, kad galės atsirasti skaitmeninė tūrinė Lietuva.

Turime sukurti šią platformą, kad ji būtų patogi tiek savivaldybėms, tiek vystytojams, projektuotojams ir t. t.“, – akcentavo ministras. Jis taip pat teigė, kad šiai priemonei planuojama skirti 3 mln. eurų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Arvydas Nekrošius suabejojo, ar perėjimas prie modulinio, standartizuoto pastatų renovavimo ir statybos būdo yra tvarus.

„Kaip plačiai statybos pasinaudojant standartizuotomis konstrukcijomis sprendimai naudojama ES šalyse? Nes, kiek girdėjau, tai yra praktiškai bandomieji projektai ir kažkur Europoje nelabai pasiteisinę. Kaip Lietuva planuoja tai įgyvendinti?“ – klausė jis.

Savo ruožtu S.Gentvilas pažymėjo, kad Lietuva, pereidama prie modulinio statybų būdo, galėtų užimti lyderiaujančią poziciją šioje nišoje Europoje, o be to, tokiu būdu būtų galima paspartinti statybų procesus šalyje.

„Mes, kaip Lietuva, norėtume užimti šitą rinką, ir kad užsakymai būtų ne tik Lietuvai, bet galima būtų ir eksportuoti. Kiek žinau, šie sprendimai yra gana plačiai taikomi Skandinavijoje, ypač išplėtota ši komponentinė karkasinė statyba ir renovacija JAV.

Paraišką EK rengiame konsultuodamiesi su technologais universitetuose ir matome, kad čia yra niša. Vienintelis būdas, kaip paspartinti statybą ir renovaciją, yra taupyti žmogiškąjį darbą ir jį perleisti robotams, tai yra įmanoma padaryti. Reikia suprasti, kad čia ir yra galimybė“, – tikino jis.

Pristatydamas Aplinkos ministerijos planus Žaliajai transformacijai įgyvendinti, S.Gentvilas taip pat teigė, kad iš ministerijai skirtų 220 mln. eurų bandomųjų projektų įgyvendinimui planuojama skirti 10 mln. eurų, o subsidijos daugiabučių namų renovacijos projektams – 154,8 mln. eurų.

Planuojama, kad iš ekonomikos gaivinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ 37 proc. arba 823 mln. eurų numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).

Didesnį daugiabučių namų gyventojų aktyvumą priimant sprendimą renovuoti būstą galėtų paskatinti dosnesnė valstybės parama bei sklandesnė komunikacija akcentuojant, kad kitu atveju būstai netolimoje ateityje taps avarinės būklės, sako laikinai Lietuvos būsto rūmų prezidento pareigas einantis Rolandas Klimavičius.

Jis taip pat pažymi, kad, nors Seimui teikiamos iniciatyvos dėl renovacijos spartinimo yra vedinos gerų tikslų, jų efektyvumu abejojama.

Renovacija nėra pigi ir reikalauja tam tikrų investicijų, bet, pakalbėjus su žmonėmis ir juos patikinus, kad vis tiek ateityje reikės remontuoti ir tvarkyti būstą, jie ima suprasti.

Didžiuosiuose miestuose atnaujinus būstą ir už šildymą reikia mokėti mažiau, ir būstas atsinaujina, ir jo kaina pakyla“, – Eltai teigė R.Klimavičius, pažymėdamas, kad didžiausias iššūkis priimant sprendimą dėl būsto renovacijos dažniausiai yra kaina.

Vertindamas Seimui pateiktą iniciatyvą, kad butų savininkų susirinkimus galėtų šaukti ir daugiabučio namo atnaujinimo projektų vykdytojai, R.Klimavičius abejojo tokio siūlymo veiksmingumu.

„Apskritai yra labai sudėtinga sušaukti daugiabučio namo gyventojų susirinkimą ar organizuoti balsavimą raštu, o tai, kad jame dalyvautų daugiau negu pusė patalpų savininkų, tampa tikru iššūkiu. Nežinau, iš kur atsiradęs toks gyventojų abejingumas.

Bendrosios nuosavybės valdytojų paskirtas būsto administratorius ar įsteigta bendrija turi savo vadovus, kurie atsakingi už namą, geriausiai žino jo problemas ir pažįsta gyventojus. Manau, jie ir turėtų šaukti susirinkimus. Nors tikslas ir neblogas – padėti organizuoti daugiabučio namo susirinkimą dėl renovacijos“, – sakė jis.

Tuo metu komentuodamas aplinkos ministro siūlymą renovacijos darbų administravimą, kurį šiuo metu koordinuoja Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), perduoti Aplinkos ministerijai pavaldžiai Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA), R.Klimavičius pažymėjo, jog kyla rizika, kad būsto renovacija nebebus prioritetinė sritis.

„Buvo kalbama, kad BETA prioritetas yra daugiabučių namų atnaujinimas – tai asociacija ir vykdė, buvo flagmanas. Ji, manau, jau buvo įgijusi didžiulę patirtį ir turi gerus specialistus, bet kaip tik jiems trūksta pajėgų. Jeigu BETA inkorporuos į APVA – pastarajai juk priklauso ir viešųjų pastatų atnaujinimas, ir kiti projektai – nežinau, ar tikrai prioritetas atnaujinti daugiabučius liks“, – tikino jis.

Be kita ko to, R.Klimavičius pažymėjo, kad sklandžiam daugiabučių renovavimo procesui iki šiol stinga struktūrinių resursų.

„Mes neturime resursų, nėra rangovų ir visa darbų pirkimo sistema nėra tobula, labai ilgas procesas. Pasirengus ir pasitvirtinus investicinį planą daugiabučiame name, kol prasideda realūs darbai, praktiškai praeina ne mažiau kaip metai. Per tą laiką ir kainos pasikeičia, niekas nebenori pirkti to plano“, – kalbėjo jis.

R.Klimavičius akcentavo, kad vieni veiksmingiausių būdų, siekiant skatinti gyventojų aktyvumą renovuojant būstą, – tai aiškesnė komunikacija apie šio proceso poreikį bei didesnė valstybės parama.

„Galbūt reikėtų keisti požiūrį, ne vien akcentuoti, kad atnaujinus daugiabutį bus galima sutaupyti energetiškai, mažiau mokėti už šildymą. Reikia žmonėms paaiškinti, kad, jei nebus imamasi renovacijos, namai pradės griūti, taps avarinės būklės.

Juolab valstybė taip pat galėtų skirti didesnį procentą kompensacijai, kaip didesnę paskatą. Dabar valstybės parama pagrindinėms atnaujinimo priemonėms kompensuoti tėra 30 proc.“, – teigė jis, pridurdamas, kad parama galėtų didėti apie 10 proc.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.