Šią knygą lošimo įteisinimo 20-mečio proga parengė NLŽVA.
V.Naudužas pažėrė kritikos ir valdžiai, esą valstybė visiškai nevertina teigiamo lošimų indėlio į mokestines pajamas valstybės biudžetui, sukuriamas darbo vietas, IT ir kitiems verslo sektoriams esamą naudą. Taip pat, anot jo, valstybė neatsižvelgia ir į tai, kad lošimai yra laisvalaikio praleidimas, turintis privalumų – socializaciją.
„Azartinius žaidimus gaubia daug mitų ir spekuliacijų. Neretai tai apsunkina procesus, priimant rinkos reguliavimo sprendimus“, – sakė jis.
NLVŽA prezidentas Olegas Smirnovas taip pat akcentavo, kad valstybės dėmesys lošimų verslui pandemijos metu yra nepakankamas.
„Kiekvieną dieną patiriame didžiulius nuostolius. Jau septintą mėnesį esame uždaryti, pajamų negauname. Tačiau tuo pat metu kas mėnesį patiriame iš NT nuomos apie 0,5 mln. eurų nuostolių.
Valstybės kompensacijų ir paramos būtent šios veiklos apribojimo nuostoliams padengti skirta nebuvo, išskyrus darbo užmokesčio subsidijas, todėl situacija komplikuota“, – aiškino jis, pabrėždamas, kad per 2020 m. tarp personalo darbuotojų nebuvo užfiskuotas nė vienas koronaviruso susirgimo atvejis.
Lošimo organizatorius taip pat verčia nerimauti prievolė iki šių metų lapkričio 1 d. sujungti visus lošimo automatus į vieningą duomenų valdymo ir kontrolės sistemą.
„Prasmės čia nedaug, – nukirto O.Smirnovas. – Ne viskas priklauso nuo organizatorių, kalbant apie lošimo įrangą. Lietuvoje nėra lošimo įrangos gamintojų, todėl mes tapome įrangos gamintojų įkaitais. Iki karantino vėlavo jų atliekami programinės įrangos pakeitimo darbai, po karantino – galutinai sustojo. Sprendimus, kaip įgyvendint nustatytą reikalavimą, gamintojai paruošė tik šių metų vasarį.“
O.Smirnovo teigimu, dėl šio klausimo asociacija kreipėsi ir į valdžią. Anot jo, Ekonomikos ir inovacijų ministerija paragino Finansų ministeriją į prašymą atsižvelgti ir sujungimo klausimą atidėti bent metams, iki kol stabilizuosis ekonomika Lietuvoje ir veiklas vykdantys subjektai galės tam pasiruošti. Tačiau Finansų ministerija į tai neatsižvelgė.
Visa susiklosčiusi situacija, pasak O.Smirnovo, „gali dalį bendrovių eliminuoti iš lošimo rinkos“.
Vienas iš „Žaliosios knygos 2021“ šaltinių – 2016 m. NLŽVA užsakymu Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistų atlikta „Socialinio ir ekonominio lošimų rinkos poveikio Lietuvoje studija“.
Dar tuo metu pasirodžius studijai nevyriausybinės organizacijos ir visuomenininkai sukilo, esą studija parengta už lošimo verslo pinigus. Užkliuvo ir itin teigiamas lošimo verslo vertinimas: KTU ekonomistai bandė įrodyti, kad Lietuvoje lošimų verslas nepagrįstai juodinamas, nuolat viešumoje pateikiant tik neigiamus jo aspektus.
Tačiau kilus šurmuliui viešai prieinama studija iš interneto dingo.
Vis dėlto konferencijoje buvo pabrėžta, kad tai ne pagrindinis, o tik vienas iš keliolikos šaltinių, kuriais buvo remtasi rengiant „Žaliąją knygą 2021“.
Gyventojai, norintys apriboti savo galimybę lošti, nuo 2017 m. gegužės Lietuvos priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriams gali pateikti prašymą jų neįleisti į lošimų namus.
LPT duomenimis, Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre 2021 m. balandžio 30 d. jau buvo 19 403 prašymai neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.
Pažvelgus į kelių pastarųjų metų statistiką, matomas ryškus tokių prašymų skaičiaus augimas.
2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, tokių prašymų buvo apie 6,5 tūkst., tačiau jau 2019 m. gruodžio 31 d. kone dukart daugiau – apie 11,5 tūkst. Skaičiai augti nenustojo ir kitąmet – 2020 m. gruodžio 31 d. jau įregistruota 17,3 tūkst. prašymų.
Lrytas.lt primena, kad Seimas balandžio pabaigoje jau svarstė ir pataisas, nuo liepos draudžiančias bet kuria forma ir priemonėmis skatinti ir įtikinėti dalyvauti lošimuose, įskaitant ir nuotolinius lošimus.
Jeigu Seimas tokią pataisą priimtų, lošimų organizatoriai negalėtų rengti jokių bandomųjų lošimų, žetonų dalinimo ar kitokių akcijų, siūlyti dovanas arba nuolaidas, inicijuoti kitas skatinamąsias akcijas.
