Jau netgi pati stabdo
Butų, sodų, namų, garažų, žemės sklypų brangimas – gera žinia juos parduodantiems ir gerokai liūdnesnė perkantiems.
„Nepaisant to, kad nekilnojamojo turto pardavimas – mano verslas, ne vienam pirkėjui patariau neskubėti pirkti. Esu įsitikinusi, kad šiandienės būstų kainos neatitinka nekilnojamojo turto vertės“, – teigė prekiautoja nekilnojamuoju turtu Vida Burkauskienė.
Tačiau yra manančių, kad kainos kaip tik grįžta į vėžes – esą iki šiol jos neatitiko tikrosios nekilnojamojo turto vertės. Panevėžiečiai lygina jas su prieškriziniu laikotarpiu – tada, 2007-aisiais, kainos buvusios irgi aukštumose, vieno kambario butas kainavęs net 140 tūkst. litų – dabar būtų 40 tūkst. eurų. Tačiau jau po metų, prasidėjus ekonominei krizei, kainos kritusios žemyn akimirksniu ir butų rinka iki šiol, per gerus 10 metų, labai pamažu atsigavusi.
Būtent tokią tendenciją pastebi ir šalies nekilnojamojo turto prekybos specialistai.
Veržiasi ir į bendrabučius
Verslininkė V.Burkauskienė teigė, kad dar pernai ne naujos statybos vidutinės būklės 2 kambarių butą Panevėžyje buvo galima nusipirkti už 30 tūkst. eurų, dabar tokio buto nebeįpirksi mažiau nei už 40 tūkst. – 42 tūkst. eurų.
Neremontuotas 3 kambarių butas, pasak jos, Panevėžyje dabar kainuoja 55 tūkst. – 60 tūkst. eurų. Vos keliais tūkstančiais eurų pigesni butai Panevėžio priemiesčiuose – Piniavoje, Velžyje, Pažagieniuose. Beje, vieni pigiausių butų, pasak V.Burkauskienės, Žemaičių mikrorajone.
„Nepaisant to, kad šiame rajone butai vieni geresnių, nes nemažai namų – mūriniai, žmonės nepamėgo Žemaičių mikrorajono. Kritikuojamas jis dėl prasto susisiekimo, dėl to, kad mažai jame prekybos centrų, santykinai toli gydymo įstaigos, kad jame nėra gimnazijos“, – vardijo verslininkė.
Ji atkreipė dėmesį, kad gerokai pakilo ir butų buvusiuose bendrabučiuose kainos. „Dar prieš metus bendrabučio kambarėlį be virtuvės buvo galima nusipirkti už 4 tūkst. – 5 tūkst. eurų, dabar tokio kambarėlio nebegausi be 12 tūkst. – 15 tūkst. eurų“, – sakė ji.
V.Burkauskienė tvirtino, kad mažiau paklausūs, taigi ir pigesni, pastaruoju metu tapo Panevėžio Algirdo gatvės daugiabučių butai. O štai patys paklausiausi butai yra miegamuosiuose Klaipėdos ir Kniaudiškių mikrorajonuose.
Nebegalėdami keliauti, perka sodybas
Didžiausią nekilnojamojo turto rinkos dalį, anot V.Burkauskienės, sudaro butų pirkimas. Taip pat nuo praėjusių metų pavasario, kai pandemija užvėrė vartus į užsienį, neleido keliauti ir žmones įkalino namuose, imta dairytis sodybų.
V.Burkauskienė vardijo pastarųjų dienų sandorius parduodant sodybas: netoli Krekenavos parduoto apleisto medinio namo kaina – 7 tūkst. eurų, Rokiškio rajone, Kamajuose, parduoto pradėto renovuoti namo kaina – 15 tūkst. eurų, Kupiškyje mūrinukas parduotas už 25 tūkst. eurų, medinis namas – už 17 tūkst. eurų.
30 arų sklypą Panevėžio rajono Ūtos kaime V.Burkauskienė teigia pardavusi už 9 tūkst. eurų, už Vaivaduose esantį 10 arų sklypą pirkėjas sumokėjo 4 tūkst. eurų.
Į klausimą, kas nutiko, kad taip pabrango nekilnojamasis turtas, verslininkė atsakė neturinti tikslaus atsakymo, bet mananti, jog dėl pandemijos uždarytos sienos, kai žmonės nebegali išvykti ir užverti prekybos centrai, kai iš jų nebeperkama, lėmė, kad žmonės prisitaupė pinigų, o dabar skuba juos išleisti, nerimauja, kad nuvertės.
„Kadangi atsirado norinčiųjų pirkti, natūralu, jog pardavėjai užkėlė kainas“, – sakė V.Burkauskienė.
Jaučia nuvertėjant pinigus
16 metų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo srityje dirbantis Vytautas Kakarieka sakė, kad niekada nebūtų pagalvojęs, jog per pandemiją gali taip pabrangti turtas. Bet taip atsitiko būtent šiųmetį pavasarį.
„Susidariau įspūdį, kad mūsų valstybė įvairių išmokų bei subsidijų forma veltui dalindama pinigus paskatino žmones juos leisti investuojant į nekilnojamąjį turtą. Visi matome, kad už dyką dalijant pinigus nuvertėja ir tie pinigai, kuriuos uždirbame. Tad kol visai nenuvertėjo uždirbti eurai, žmonės skuba juos išleisti“, – manė verslininkas.
Pasak V.Kakariekos, naujai pastatytas 100 kvadratinių metrų namas Panevėžyje dabar vidutiniškai kainuoja 150 tūkst. eurų. Itin didelį Rožyno kvartale esantį namą galima įsigyti už 80 tūkst. – 90 tūkst. eurų. Verslininkas atkreipė dėmesį, kad Rožynas pastaraisiais metais tapo nebelabai patrauklus pirkėjams: gatvės be šaligatvių, gaišti verčianti geležinkelio pervaža, kiti nepatogumai.
Anot pašnekovo, šiuo metu populiariausi namai yra V.Alanto gatvę juosiančiame individualių namų kvartale.
Sklypų beveik nebėra
Garažą Panevėžyje galima įsigyti mokant nuo 5 tūkst. iki 9 tūkst. eurų. Brangiausi garažai, anot V.Kakariekos, esantys šalia Ateities gatvės, pigiausi – stovintys Ramygalos gatvės gale.
Sodus, esančius apie Panevėžį įsikūrusiose sodų bendrijose, pasak verslininko, pirkėjai iššlavė pernykštę vasarą, tad šiemet jų pasiūla itin maža.
„Sodų bendrijose yra dar kiek apleistų sklypų. Prie pat Panevėžio esančiose sodų bendrijose tokį 6 arų sklypą galima nusipirkti už 10 tūkst. eurų, toliau nuo miesto esančiuose soduose tokio pat dydžio žemės sklypas kainuoja 3,5 tūkst. – 4 tūkst. eurų“, – sakė V.Kakarieka.
O štai parduodamų sklypų mieste likę labai nedaug.
„Panevėžys užstatytas, tuščių sklypų jame beveik nėra, tenka pirkti su palaikiais namais, o juos tiesiog nugriauti“, – sakė verslininkas.
Perka net užsimerkę
Nekilnojamojo turto brokerė Rasa Timinskienė pasidžiaugė, kad dabar atsirado tiek nekilnojamojo turto pirkėjų, jog būna savaitgalių, kai jai tenka sudaryti iki 6 sandorių. To anksčiau nebūdavo.
„Butus, kurie nuo šio pavasario tikrai pabrango 20 ar net 30 procentų, žmonės perka kone užsimerkę, buvau sunerimusi, kad ir mūsų, brokerių, gali nebereikėti, – neslėpė R.Timinskienė. – Na, bet nekilnojamojo turto žinovai vis dėlto reikalingi, parduodant ar perkant nekilnojamąjį turtą kyla įvairių teisinių problemų, kurias be specialistų pagalbos žmonėms išspręsti ne visada pavyksta.“
R.Timinskienė sakė, kad, be Panevėžio, nemažai pirkimo-pardavimo sutarčių sudaroma Biržuose.
„Mes, brokeriai, Biržus vadiname antraisiais Anykščiais. Jau kiek anksčiau didmiesčių gyventojai pasuko į Anykščius, ten noriai pirko ir butus, ir namus, ir sodybas, o dabar daug sandorių įvyksta būtent Biržuose“, – sakė nekilnojamojo turto versto atstovė.
Pasvalys – be pardavėjų, Kupiškis – be pirkėjų
Pasak R.Timinskienės, dar pernai Biržuose 2 kambarių butą buvo galima įsigyti už 16 tūkst. – 17 tūkst. eurų, šiemet toks butas kainuoja 20 tūkst. – 22 tūkst. eurų. Nebenaują namą Biržų rajone pernai savininkai pardavinėjo už 20 tūkst., šiemet tokio namo kaina 10 tūkst. eurų didesnė.
„Nenaują, kiek patvarkytą namą Biržuose brangiausiai esu pardavusi už 80 tūkst. eurų. Stovi jis ant ežero kranto, išėjus į kiemą galima grožėtis Biržų pilimi“, – sakė R.Timinskienė.
Pasak jos, Biržuose nekilnojamąjį turtą perka biržiečiai, dabar, per pandemiją, grįžtantieji namo iš Norvegijos su užsidirbtais pinigais.
Pasvalyje, anot R.Timinskienės, butų ir namų pirkėjų yra, pardavėjų – beveik ne. O štai Kupiškio nekilnojamojo turto rinką ji pavadino mirusia – į šį kraštą žmonės keliasi nenoriai.
